Užsimota gilinti Nemuno vagą: Kuršių mariose plaukios keleiviniai laivai ir krovininės baržos

  • Teksto dydis:

Prieš šimtą metų gilintas Nemunas per trejetą metų turėtų sulaukti milijoninės investicijos. Šiuo vandens keliu iki Kuršių marių bus galima plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms.

Nemuno upės ruože nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma stipriai pagerinti laivybos sąlygas – įrengti upės tėkmę reguliuojančias bunas, užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį.

Projektui įgyvendinti nuspręsta skirti 23,3 mln. eurų ES fondų investicijų. Bendra projekto vertė – 28,3 mln. eurų.

Aiškinama, kad atnaujinta laivyba didžiausia Lietuvos upe suteiks privalumų ekonominiu, aplinkosaugos ir turizmo atžvilgiu.

"Atlikus numatytus darbus, tarp Kauno ir Kuršių marių galės saugiai ir patogiai plaukioti keleiviniai laivai bei krovinių baržos. Atsiras galimybė daug krovinių perkelti iš kelių ir geležinkelių į upių transportą, taigi gabenti krovinius bus galima gerokai pigiau ir draugiškiau aplinkai", – pranešė Susisiekimo ministerija.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo Nemuno laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos.

Tam, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Modernizavus kelią, bunos formuos reikiamų matmenų laivakelį, kurį natūraliai gilins susiaurėjusi srovės tėkmė.

Vidaus vandens kelių direkcija kelio matmenis galės išlaikyti atlikdama valymo ir kitus priežiūros darbus.

Vidaus vandens kelių direkcijos duomenimis, tokio masto Nemuno tvarkymo darbai nebuvo vykdyti jau beveik 100 metų.

Dėl susidarančių seklumų laivybos sąlygos itin pablogėja per sausras. O verslo susidomėjimas galimybe plukdyti krovinius Nemunu jaučiamas – atlikus apklausą paaiškėjo, kad jau iškart įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa sudarys apie 300 tūkst. t per metus.

Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Šiuo metu Susisiekimo ministerijos iniciatyva rengiama Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa, siekiant sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Emka

Emka portretas
Taip pat ištikima ,kaip Žardės Prūsą .Prieš gilinimą buvo giliau

Klaipėda

Klaipėda portretas
Plaus pinigėlius,oi plaus. Turbūt uab balseta laimės konkursiukus.

ateis gentvilas rublis jaunesnysis

ateis gentvilas rublis jaunesnysis portretas
ir išgilins jums viską, ką reikia, ir ką nereikia
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių