Išmesti pinigų nenori

Užstato sistemos startas įvardijamas kaip viena iš Lietuvos sėkmės istorijų. Šalies gyventojai aktyviai pradėjo naudotis šia naujove iš karto. Per visą sistemos veikimo laiką jie atnešė ir sumetė į taromatus jau virš milijardo pakuočių. Tai pranoko pačias optimiškiausias prognozes.

Aktyviai užstato sistema naudojasi ir klaipėdiečiai. Vien sausį į uostamiestyje esančius taromatus buvo priduota beveik 2,5 mln. pakuočių. Daugiausia – beveik 1,34 mln. plastikinių, 994 tūkst. – metalinių, apie 162,5 tūkst. – stiklo.

Vasarį šie skaičiai buvo kiek mažesni. Veikiausiai tam įtakos turėjo ir keliomis dienomis trumpesnis mėnuo. Iš viso vasarį į taromatus sumesta beveik 2,1 mln. pakuočių. Iš jų – 1,1 mln. – plastikinių, beveik 826 tūkst. – metalinių ir apie 112,6 tūkst. – stiklo.

Kalbinti uostamiesčio gyventojai tvirtino, kad, atsiradus šiai sistemai, patys atsigręžė į atliekų rūšiavimą. Dvi dukrytes auginanti Sigita prisipažino, kad anksčiau tam didelio dėmesio neskirdavo. Neretai tiek popierius, tiek plastikas, tiek stiklas atsidurdavo bendrame konteineryje.

„Kažkaip nesusimąstydavome apie rūšiavimą. Atrodė, kad atliekų išskirstymas atimtų daug laiko, tam reikėtų daug vietos, o butas ne guminis. Mesdavome viską į bendrą maišą ir tiek. Pradėję mokėti užstatą už tarą, iš karto šią ėmėme atrinkti. Juk gaila išmesti pinigus į šiukšlių dėžę. Vėliau net nepastebėjome, kaip pradėjome rūšiuoti ir kitas atliekas“, – patirtimi dalijosi moteris.

Klaipėdietė džiaugėsi, kad atliekų rūšiavimu ypač susidomėjo jos dukros.

„Jei netyčia kažką įmeti ne į tą maišą, iš karto sulauki pastabos. Malonu, kad prisidedame prie aplinkos saugojimo ir puoselėjimo“, – tvirtino Sigita.

Rūšiuotų išveža daugiau

Kad klaipėdiečiai ėmėsi aktyviau rūšiuoti, parodo ir didėjantys išvežamų antrinių žaliavų kiekiai.

„Matyt, miestiečiai tapo sąmoningesni, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Praėjusiais metais Klaipėdoje popieriaus buvo surinkta 1,9 tūkst., plastiko 487 ir stiklo – per 1 tūkst. tonų, kai prieš metus 1,1 tūkst., 474 ir 807 tonų atitinkamai.

„Surenkamų antrinių atliekų kiekiai išaugo. Užstato sistema gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių gyventojus rūšiuoti atliekas. Žinoma, didelės įtakos turi švietimas mokyklose. Vaikai parsineša žinias namo ir net reikalauja tėvų rūšiuoti atliekas“, – teigė vedėja.

Kad užstato sistema paskatino atsigręžti į atliekų rūšiavimą, parodo ir įmonės „Spinter tyrimai“ atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti naudojimosi ja įpročius ir poreikius. Jame dalyvavo 1 004 įvairaus amžiaus žmonių, gyvenančių skirtingose vietovėse.

93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad stiklinės, plastikinės bei skardinės taros kaupimas prisidėjo prie įpročio rūšiuoti visas atliekas formavimosi. Taip pat pastebėta, kad sistemos atsiradimas atsakingiau į šį procesą paskatino žiūrėti jauniausius nuo 18 iki 25 metų amžiaus – apklausos dalyvius, kurių rūšiavimo įpročiai tik pradeda formuotis.

Surenka dar prieš valytojus

Po užstato sistemos įvedimo ryškius pokyčius Klaipėdos viešosiose erdvėse mato prižiūrėtojai. Anksčiau parkuose, skveruose, paplūdimiuose, kitose žmonių susibūrimo vietose mėtydavosi krūvos plastikinių butelių. Dabar rasti tokią tarą yra sudėtinga.

„Plastikinių butelių po užstato sistemos įvedimo ženkliai sumažėjo. Ir patys savininkai pasiima, ir vadinamieji miesto sanitarai surenka. Anksčiau nespėdavome rinkti. Ši sistema labai pasiteisino, kalbant apie miesto švarą. Iš karto pasijuto rezultatas. Manau, jei kažkas už padangas po eurą duotų, jos ir mieste nesimėtytų“, – pabrėžė miesto viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Plastikinė tara dideliu galvos skausmu buvo paplūdimių prižiūrėtojams. Vadinamųjų bambalių būdavo pilni krūmai. Juos greitai išnešiodavo vėjas. Šią tarą būdavo sudėtinga surinkti.

„Tvarkyti paplūdimius Smiltynėje pradedame nuo 7 val. Tuo laiku plastikinių butelių jau praktiškai nebebūna. Vadinamieji sanitarai darbą pradeda anksčiau už mus. Atvyksta pirmuoju keltu. Atsiradus užstato sistemai, pajūris tikrai apsivalė. Jaučiame, kad ir patys žmonės tapo sąmoningesni. Neša šiukšles į šiukšlių dėžes, nors ir reikia paeiti“, – pasakojo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas.

Naudojasi dauguma gyventojų

Tvarkingesnę aplinką, pradėjus veikti užstato sistemai, pastebi ir kitų šalies miestų gyventojai. 73 proc. apklausoje dalyvavę respondentų tai įvardijo, kaip šios sistemos privalumą.

Galimybė atsiimti 10 centų užstatą už tarą buvo antras pagal populiarumą atsakymas, kalbant apie sistemos privalumus, tačiau jis skambėjo septynis kartus rečiau.

Ne pelno siekiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas akcentavo, kad Lietuvos gyventojams aplinkos švara rūpėjo visada, dėl to užteko nedidelio postūmio ir jų rūpestis virto veiksmu.

„Esu įsitikinęs, kad patogios ir paprastos užstato sistemos atsiradimas kaip tik ir tapo tokiu postūmiu“, – teigė vadovas.

Skaičiuojama, kad iš viso užstato sistema naudojasi 87 proc. šalies gyventojų. 97 proc. apklausos dalyvių tvirtino, kad tokia sistema reikalinga arba labai reikalinga. Toks pats skaičius nurodė, esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu.

Tyrimas parodė, kad būtent sistema besinaudojantys žmonės ir labiausiai atkreipė dėmesį į švarėjančią aplinką, nes patys prie to prisideda.