Užuojauta atspindi epochą

Vainikų nepageidavo

Anų laikų pranešimuose apie mirtį neretai galima aptikti ir paskutinę velionio valią.

"Pono Dievo meilei pamėgo po sunkios ligos savęspi pavadinti Anikę Daugalienę, 69-iuose metuose. Ji mirė, tikėdama į savo Išganytojį. Laidotuvės įvyks šią pietnyčią, pusė 11 val. iš liūdesio namų Selenuose. Gentys, kaimynai ir visi širdingai pakviečiami. Draugas ir vaikai. (Iškeliavusioji prašė jai vainikų nedėti)."

"Ponui Dievui pamėgo po ilgos su kantrumu neštos ligos mūsų mylimą motinėlę, seserį, uošvienę ir omamą Marinkę Pėteraitienę 69-ame amžiaus mete savęspi pavadinti. Nuliūdę pasilikusieji. Gedminai, 1936 m. sausio 17 d. Laidotuvės bus pėtnyčioje, 24-tą sausio 11 val. iš smūtkos namų. Gentys ir pažįstami širdingai kviečiami. Vainikų pagražinimai buvo nabaštininkės nepageidaujami".

Lakoniški nekrologai

Tuo laikotarpiu dienraščiuose buvo spausdinami ir nekrologai, tačiau jie buvo kitokie, nei šiais laikais. Oficialių institucijų pranešimai apie svarbių asmenų mirtį buvo kur kas trumpesni.

"Antradienį, 1936 m. kovo 24 d. lygiai iš sunkiausių darbų pavadintas Krašto Seimelio atstovas bei Einheitslistės frakcijos pirmininkas Artur Papendick. Niekada nenuilstančiu uolumu jis ėjo sunkias ir atsakingas savo pareigas dėl Klaipėdos krašto intereso. Mes liūdime dėl mirusiojo, kuris kaipo tikras Klaipėdos krašto gyventojas visą savo darbo pajėgą mielai aukavo visuomenės gerovei. Mes visada jį minėsime su pagarba. Krašto Seimelio Prezidiumas, Dietschmons, Monien, Bingau."

Nepraėjus nė mėnesiui tas pats Krašto Seimelio prezidiumas paskelbia dar vieną nekrologą:

"Antradienį 1936 m. balandžio 21 d. 45 amžiaus metuose mirė Krašto Seimelio atstovas ponas Bernhard Mielke, Jakštelių. Juomi Krašto Seimelis netenka žmogaus, kuris visas savo jėgas buvo paaukojęs Klaipėdos krašto gerovei. Mes jį visada minėsime su pagarba".

O štai Klaipėdos apskrities valdybos valdytojas von Schulze tarybos vardu išreiškė apgailestavimą dėl netikėtos valsčiaus viršaičio Christoph Schmidt iš Priekulės mirties.

"Pasimirusis buvo nuo 1906–1933 seniūnu Pongesų kaime ir nuo 1929 m. rugsėjo iki neseniai ėjo Priekulės viršaičio pareigas. Savo dideliu patyrimu ir maloniu būdu jis įgijo pripažinimą valsčiaus gyventojų ir įstaigų. Pasimirusis pasiliks mums neužmirštamas."

Klaipėdos teisininkų bendruomenė nekrologe apie mirusį valsčiaus teismo direktorių ir teisingumo patarėją Alfredą Valentiną taip rašė:

"Velionis buvęs ilgus metus advokatu ir notaru, ir įgijęs savo gabumu, plačiu žinojimu ir praktiniu būdu didžiausios pagarbos, nuo 1927 m. balandžio 1 d. stojo teismo tarnybon ir kaipo teisėjas pašventė savo branginamas jėgas teismo administracijai ir ėjo šias pareigas pavyzdingu būdu iki 1934 metų. Kelis metus jis vadovavo Klaipėdos valsčiaus teismui. Jo darbui pasišventusią, malonią ir kilnią asmenybę palaikysime visuomet atmintyje".

Garsių žmonių svarba

Ano meto dienraštyje gausu užuojautų garsiems žmonėms, netekusiems artimo žmogaus.

"Klaipėdos valstybės teatro artistui Ipolitui Tvirbutui, jo motinai mirus, skaudžioje gyvenimo valandoje, reiškiame nuoširdžią užuojautą. Klaipėdos valstybės teatro artistai."

Teatralai užuojautą pareiškė ir artistui Henrikui Kačinskui bei jo broliui kompozitoriui Jeronimui Kačinskui, mirus jų tėvui.

Taip pat mirus tėvui, Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje užjautė žinomą tuo metu jūrų kapitoną Feliksą Marcinkų.

O štai mirus 79 m. Kristupui Augustaičiui laikraštis kone visą savaitę mirgėjo nuo įvairiausių institucijų ir draugijų bei privačių asmenų užuojautų jo trims sūnums – Valstybės saugumo policijos apygardos viršininko padėjėjui Viliui Augustaičiui, Rusnės muitinės viršininkui Endriui Augustaičiui bei 10-ojo Plaškių šaulių būrio tarybos sekretoriui Jurgiui Augustaičiui.

Kaip dabar, taip ir tada užuojautų gausa laikraščiuose bylojo, kokią padėtį visuomenėje užėmė mirusysis arba jo artimieji.