Kilmė neaiški

"Sekmadienį buvo svarbiausia suvaldyti situaciją, kad teršalų dėmė uosto akvatorijoje būtų kuo skubiau lokalizuota, kaip įmanoma daugiau teršalų surinkta. Pirmadienį pagrindinis mūsų uždavinys yra išsiaiškinti taršos šaltinį ir kilmę. Kol kas į šiuos klausimus atsakyti negalime. Bendradarbiaujame su Aplinkos apsaugos agentūra, mūsų darbuotojai žvalgo visą uosto akvatoriją, dedame visas pastangas, kad būtų nustatytas teršalų šaltinis. Šiandien mums tai – svarbiausia", – pirmadienį ryte aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Svarbu išsiaiškinti, ar ta pati medžiaga pasklido jūroje ir uosto akvatorijoje.

Sekmadienį ties Žiemos įlanka buvo pastatyta 350 m bonų užtvarų, naftos produktai buvo renkami. Kadangi teršalai išgriebiami kartu su vandeniu, tikslaus jų kiekio nustatyti nebuvo galima.

Iki pirmadienio pietų kartu su vandeniu buvo surinkta apie 100 kubinių metrų. Visa masė bus pilama į specialias talpykles, apdirbama ir utilizuojama. Tik tada bus galima pasakyti, kiek naftos produktų buvo surinkta.

Specialistai tiria teršalų mėginius, bandoma nustatyti cheminę jų sudėtį. Mėginiai tiriami laboratorijoje Kaune.

"Ši medžiaga nėra panaši į tas, kurias galima paprastai matyti kasdienėje veikloje. Kokie tai teršalai, esama įvairių nuomonių. Dabar ką nors sakyti apie tai būtų nesąžininga. Palaukime tyrimų rezultatų. Ir mes, ir aplinkosaugininkai dirba, tikiu, kad labai greitai sužinosime, kokia tai medžiaga. Svarbu išsiaiškinti, ar ta pati medžiaga pasklido jūroje ir uosto akvatorijoje", – kalbėjo A.Latakas.

Iškėlė raudonas vėliavas

Uosto direkcijos vadovas negalėjo pasakyti, kada teršalai pateko į jūrą.

Pirminė informacija rodo, kad teršalai į Žiemos įlanką, kuri yra šalia Šiaurės rago, įplaukė iš uosto akvatorijos. Nepatvirtintais duomenimis, jie išsiliejo ne šioje įlankoje.

Joje tarša sekmadienį pastebėta 6 val. ryte. Visus šiuos teiginius specialistai dar bandys patikrinti.

Tą pačią dieną apie 13 val. pranešta, kad teršalų dėmė užfiksuota ir jūroje.

Viena dėmė priartėjo prie kranto, apie ją paplūdimių gelbėtojams pranešė poilsiautojai. Jie skundėsi bjauriu tvaiku, rodė, kur teršalai pasiekė krantą, tikino patys išsitepę.

Kelios nedidelės dėmės pastebėtos ir Smiltynėje.

Gelbėtojai iš pradžių per garsiakalbius ragino žmones aplenkti dvokiančias dėmes, o vėliau iškėlė raudonas, maudynes draudžiančias vėliavas. Maudytis nerekomenduota visuose Klaipėdos paplūdimiuose.

Pajūryje iki pat Girulių visą dieną tvyrojo gaižus naftos produktų tvaikas. Didžioji dauguma poilsiautojų nebebrido į jūrą, žmonės labai aktyviai aptarinėjo ekologinę nelaimę ir stebėjo netoli molo ryškiaspalvius gelbėjimo operacijoje dalyvavusius laivus.

Į jūrą išplaukė trys Uosto direkcijos laivai, vienas pasieniečių. Kol nebuvo bangavimo, už uosto vartų plaukė ir ugniagesių kateriai.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Milius teigė, kad sekmadienį jūroje darbavosi devyni ugniagesiai.

Įtarimai britams atmesti

Tarp kitų versijų tiriama, ar naftos produktai į Kuršių marias galėjo patekti po to, kai praėjusį ketvirtadienį švartuodamasis Jungtinės Karalystės laivas "Perl Island" kliudė krantinę.

Tada žmonės nenukentėjo, o uostininkai ėmėsi vertinti padarytą žalą ir nuostolius.

Algis Latakas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laivas buvo tuščias, jis atplaukė paimti grūdų krovinio. Kodėl jis trenkėsi į krantinę, dar neaišku.

Pirmadienį A.Latakas pasakojo, kad, atlikus išsamų patikrinimą, konstatuota, jog būtina remontuoti jo triumus.

"Šios avarijos faktas su teršalų išsiliejimu tikrai nesusijęs", – tvirtino uosto vadovas.

Sutelkė pajėgas

Sekmadienį nuo pietų prie teršalų lokalizavimo ir neutralizavimo darbų prisijungė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Jėgas sutelkė Ekstremaliųjų situacijų valdymo centras, kariškiai, pasieniečiai ir ugniagesiai.

Visos įmanomos pajėgos sėmė iš jūros nežinia kieno paleistą medžiagą ir dalijosi informacija, kur dar esama taršos dėmių.

Uostininkai iš Uosto direkcijos sulaukė pagalbos kateriais, priemonėmis bei boninėmis užtvaromis.

Didžioji dalis šių užtvarų buvo nuleistos į vandenį netoli šiaurinio molo, mat, popietę pasisukus vėjui, būtent ten bangos sunešė teršalus. Tai buvo savotiška sėkmė, nes kitose vietose jų nebebuvo pastebėta.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai atliko žvalgybą sraigtasparniu, bet daugiau dėmių jūros paviršiuje neaptiko.

Apie 21 val. visos užtvaros, atlikusios savo funkcijas, parvežtos į uostą.

Laukia tyrimų

Sekmadienį vakare teigta, kad jūroje taršos nebėra.

Pirmadienį ryte Uosto direkcijos darbuotojai apiplaukė uosto akvatoriją, atidžiai apžiūrėta, ar nelikę nutekėjimų žymių uosto įmonėse, laivai buvo išplaukę ir už uosto vartų. Žvalgytasi, ar kur nebus likę teršalų.

Prašyta aplinkui apsižiūrėti ir išoriniame reide stovinčių laivų įgulų. Ryte dėmių jūroje nepastebėta.

Pastebėjo: A. Siakki iš poilsiautojų girdėjo skundų apie nuo vandens sklindančią smarvę, ne vienas išsitepė neaiškia paviršiuje plūduriavusia medžiaga. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mums svarbiausia dabar galvoti ne apie nuobaudas kaltiesiems, o susitvarkyti su dabartine situacija, surinkti visus teršalus, viską išsiaiškinti ir tik tada kalbėti apie kaltininkų baudimą", – tikino A. Latakas.

Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki pirmadienio popietę tikino, kad smarvė pajūryje nebejaučiama, tačiau tai vienoje, tai kitoje vietoje netoli kranto stebimi teršalų pėdsakai.

Gelbėtojams apie incidentą uoste nebuvo pranešta, jie pirmieji signalizavo apie naftos produktų pasklidimą paplūdimiuose.

A. Siakki pasakojo, kad gelbėtojų iniciatyva pirmadienį paimti jūros mėginiai iš visų paplūdimių, laukiama žinių, ar maudytis Klaipėdos pliažuose vis dar nesaugu.

Neslėpė kritikos

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nebuvo linkęs teigti, kad visi darbai sekmadienį vyko sklandžiai.

Pagiriamasis mero žodis – naujajam uosto vadovui A. Latakui, sekmadienį kiek po 8 val. ryto pranešusiam apie incidentą uoste. Tada atrodė, kad taršą pavyks lokalizuoti uoste, todėl pavojaus varpais neskubėta mušti.

Vakar po pietų meras teigė suprantantis, kad avarijos būta, kad vis dar nežinia, kur ir kokį laivą tai ištiko, neaišku net, ar tie patys teršalai pasklido jūroje ir uoste. Pasieniečių sraigtasparniai dideles dėmes užfiksavo maždaug už poros jūrmylių nuo kranto.

"Suprantu, kad veikė tokios avarijos likvidavimo mechanizmas ir algoritmas, bet visos grandys koordinuotai veikė tik teoriškai. Praktiškai būta tam tikrų spragų. Vienas pavyzdžių – kai taršalai atsirado paplūdimiuose, ir visi buvo pasiruošę jūroje juos išskaidyti ir surinkti, aplinkosaugininkai neleido panaudoti tam tikrų medžiagų – detergentų, nes tarsi neaišku, kokia medžiaga pasklido. Nors vizualiai ir pagal kvapą buvo panašu, kad tai – laivo degalai. Man kyla klausimas – jeigu uostas privalo turėti bene pusę tonos tų detergentų, bet, esant ekstremaliai situacijai, aplinkosaugininkai neleidžia jų naudoti, kam juos reikia kaupti. Manau, tai taip pat iš dalies apsunkino situaciją. Kiek aš supratau, sekmadienį, itin šiltą dieną, daugelis vadovų atostogavo, ne visi atsiliepė į telefono skambučius. Manau, kai kalbame apie kažkokias nelaimes ar avarijas, kalbos apie atostogas negali būti. Tai taip pat pamokos, kurias verta išmokti", – kalbėjo V. Grubliauskas.

Kai teršalai buvo nebepasiekiami gelbėjimo laivo "Šakiai" įgulai, o ugniagesiai ir savivaldybės specialistai jų dar negalėjo pasiekti nuo kranto, pasak mero, kilo veiksmų suderinimo problema.

Pabrėžiama, kad kuo greičiau bus nustatyta teršalų kilmė, tuo greičiau bus galima rasti kaltininkus.