Miestiečiai mokesčiams už vandenį, šilumą ar autobuso bilietus krapšto paskutinius centus, o savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai ima įspūdingus atlyginimus.

Rėš per prievartą

Įmonių direktoriai mėgsta skųstis nuolat patiriamais nuostoliais, tačiau nutyli, kiek kas mėnesį į jų pačių kišenes įbyra mokesčių mokėtojų pinigų.

Dešimtis tūkstančių litų gaunantys įmonių vadovai kol kas tik raginami savanoriškai susimažinti algas. Jei šio sprendimo jie nedrįs priimti patys, algos bus nurėžtos prievarta.

Savaitės pradžioje Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių įpareigojo peržiūrėti savivaldybės įstaigų vadovų atlyginimų dydį. Meras viešai paragino mažinti išpūstas šių įstaigų vadovų algas.

Administracijos direktorius ir pats raginamas susimažinti algą. Dabar A.Každailevičius, neatskaičius mokesčių, gauna pusaštunto tūkstančio litų.

„Apie dvidešimt procentų turėtų sumažėti atlyginimas. Apsispręsiu per kelias ateinančias dienas“, – atviravo administracijos direktorius.

Merui – mažiau

Pasigirsta raginimų diržus veržtis ir savivaldybių merams. Darbo partijos atstovai siūlo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams atlyginimus mažinti 15 proc.

Mero Rimanto Taraškevičiaus atlyginimas nesikeitė nuo 2001-ųjų, kuomet jis buvo išrinktas į šias pareigas. R.Taraškevičiaus alga, neatskaičius mokesčių, siekia 5795 litus. Papildomai meras gauna dar 6 proc. už stažą. Jokių kitų priedų miesto vadovui nepriklauso. Mero alga kinta tik tuomet, kai įstatymu keičiamas koeficientas ir bazinis valstybės tarnautojų algos dydis.

Šių metų pradžioje baziniam dydžiui sumažėjus nuo 490 iki 475 litų, R.Taraškevičiaus alga sumažėjo nuo 5980 iki 5795 litų. „Į rankas“ miesto galva gauna 4704 litus.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė suabejojo tokių algų kastracijos naudingumu.

„Kol kas jokio dokumento nėra šiuo klausimu, meras iškėlė idėją, vyksta svarstymas. Nors šios įmonės pavaldžios savivaldybei, tačiau sumažinus jų vadovų atlyginimus biudžetas nuo to nepasipildys. Sutaupytos lėšos grįš į įmonės biudžetą ir bus naudojamos įmonės reikmėms. Miestui nuo to ne geriau, tai greičiau politinis sprendimas“, – aiškino mero pavaduotoja.

Pati J.Simonavičiūtė „į rankas“ gauna 3700 litų.

Susimažino tūkstančiu

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas jau viešai pareiškė susimažinęs atlyginimą 8 proc. Tačiau vadovas tąkart neakcentavo, kiek algos jis gaus po apkarpymo.

„Sumažinus aštuoniais procentais, mano atlyginimas sumažėjo tūkstančiu litų“, – tikino L.Makūnas.

„Klaipėdos vanduo“ direktorius, viešai pasigirdamas, kad pirmasis susimažino algą, vis dėlto nutylėjo, kiek jis gaus po apkarpymo.

„Mano atlyginimas skaičiuojamas remiantis penkiais vidutiniais bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojo atlyginimais, kuris yra 2,5 tūkstančio“, – dėstė L.Makūnas.

Vadinasi, 2,5 tūkst. litų padauginus iš penkių vis tiek gaunasi įspūdinga alga. Iki apkarpymo direktorius gaudavo 12,5 tūkst., po sumažinimo atlyginimas vis tiek liko įspūdingas – 11,5 tūkst. litų.

Atseikėta ir pavaduotojams

Septyni direktoriaus pavaduotojai taip pat gauna ne ką mažesnes algas – 8,7 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ metinis biudžetas siekia 40 mln. litų. Bendrovė metus baigė turėdama 300 tūkst. litų nuostolį. Skolas sudaro gyventojų ir įmonių įsiskolinimai bei pačios įmonės skolos bankams. Daugiau nei trečdalis bendrovės biudžeto, apie 12 mln. litų, – darbo užmokestis darbuotojams.

„Nemažą gautų pajamų dalį tenka išleisti turto nusidėvėjimui. Tai yra įrenginių, trasų priežiūrai ir remontui, renovacijai, turto eksploatacijai reikia 11,5 mln. litų. Kita biudžeto dalis išleidžiama mokesčiams, perkamoms paslaugoms“, – aiškino bendrovės Ekonomikos skyriaus viršininkė Eglė Alonderienė.

Vietoj pelno – nuostoliai

„Klaipėdos energijos“ vadovas Vytautas Valutis turėtų gauti tokį pat atlyginimą, kaip ir L.Makūnas. Tačiau jis nepareiškė mažinsiąs savo algą. Kol kas jis turėtų gauti 12,5 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių. Paprasto energetiko alga svyruoja nuo 2 iki 2,5 tūkst. litų.

„Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vytautas Petrulis dienraščiui aiškino, kad įmonė šiuos metus pradėjo turėdama 16 mln. litų nuostolį.

„Kalta šilumos kainų nustatymo politika. Ji yra pati archajiškiausia visoje Europoje. Kainos buvo perskaičiuojamos tik du kartus per metus. Visas įmonės biudžetas siekia 148 mln. litų. 70 proc. surinktų lėšų išleidžiama kurui – dujoms ir mazutui. O juk dujos pigo tik metų gale. Prieš kelis metus dar pasiekdavome kelių milijonų litų pelną, tačiau dabar – vien nuostoliai“, – aiškino „Klaipėdos energijos“ atstovas.

Pasak V.Petrulio, įmonėje dirba apie 400 žmonių, tačiau kol kas atlyginimai nėra mažinami.

„Taupymas algų sąskaita – lašas jūroje. Gali sutaupyti tik kelias dešimtis tūkstančių, bet ne milijonus“, – tikino padėjėjas.

Dukart prašė sumažinti

Vienintelis iš savivaldybei pavaldžių vadovų – Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis du kartus yra prašęs mažinti algą. Šiuo metu vyr. gydytojo alga siekia 11 tūkst. litų, neišskaičiavus mokesčių. Ligoninės vadovas tikino, kad jam nesmagu dėl tokios solidžios algos.

Didelį gyventojų pasipiktinimą dėl šiukšlių išvežimo mokesčio įvedimo sukėlęs Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras taip pat gali pasigirti dosniai atseikėtais atlyginimais. Centro direktorius Šarūnas Reikalas prisipažino „į rankas“ gaunantis beveik 6 tūkst. litų, du jo pavaduotojai gauna 20 proc. mažiau.

„Labai skųstis negalime, metai nebuvo blogi, turėjome pelno“, – aiškino Š.Reikalas.

Įmonėje dirba 32 žmonės, paprastų darbininkų atlyginimas siekia 1,5–2 tūkst. litų „į rankas“. Administracijos darbuotojai čia gauna 3 tūkst. litų.

Algos dydis – paslaptis

"Klaipėdos keleivinio transporto" direktoriaus Gintaro Neniškio atlyginimas taip pat vertas dėmesio, nors šios viešosios įstaigos vadovas bene vienintelis algos dydį atskleidė nesispyriodamas, o štai apie galimus priedus nutylėjo.

„Aš gaunu aštuonis minimalius atlyginimus“, – patvirtino G.Neniškis.

Direktoriaus alga, neatskaičius mokesčių, siekia 6,4 tūkst. litų.

Pernai "Klaipėdos keleivinis transportas" gavo 32,5 mln. litų pajamų, 14,5 tūkst. litų pelno. Užpernai pelnas siekė 33 tūkst. litų.

„Vidutinis bendrovės darbuotojo atlyginimas siekia 2,3 tūkst. litų. Priedai priklauso nuo papildomų darbų. Mažinti algas teks, ir mano bus apkarpyta pirmiausiai. Maksimalus priedas gali siekti 30 proc. algos, nors dažniausiai, pavaduojant kolegą, mokame vos 10 proc. Tačiau priedai bus mažinami“, – kalbėjo G.Neniškis.

Klaipėdos autobusų parko vadovė Jelizaveta Daugininkienė aršiausiai gynė savo nuostatą neatskleisti algos dydžio. Paslapties vadovė neišdavė net paklausta, kiek kartų jos atlyginimas viršija eilinio Autobusų parko administracijos darbuotojo uždarbį. Dienraščiui teks jos alga pasidomėti atskirai.

Dėl permokų – į teismą

Netrukus taps plonesnės ne tik įmonių vadovų, bet ir savivaldybės tarybos narių piniginės.

Prokuratūra jau kreipėsi į teismą prašydama iš Klaipėdos tarybos narių išieškoti 56,5 tūkst. litų. Vakar paviešinta, kad prokuratūros ieškinyje nurodoma, jog ši suma turi būti grąžinta į biudžetą kaip nepagrįstai išmokėti atlyginimai. Nuo 2006 metų miesto tarybos nariams buvo mokama nuo 100 iki 2 tūkst. litų atlyginimas, kai įstatymas to nenumatė.

Prokurorai nustatė, kad tarybos nariai gaudavo atlygį savo tiesioginėse darbovietėse, tuo pat metu jiems buvo mokami atlyginimai ir už darbą taryboje. Iš kiekvieno tarybos nario atskirai teismo prašoma priteisti jo nepagrįstai gautą atlyginimo dalį.