Tūkstantinius atlyginimus gaunantys savivaldybei priklausančių įmonių vadovai juos mažinasi nenoriai. Dalis monopolininkų pareiškė algų apskritai nesimažinsią.

Mero neklauso

Nusirėžti atlyginimus valdininkų nepriverčia nei Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, nei Vyriausybė. Miesto valdžia mažintis algas valdininkus ragino dar metų pradžioje. O kovo 25-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą, kad valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimai turi būti sumažinti 25 proc., maksimalus priedų dydis mažinamas nuo 55 iki 30 proc. tarnybinio atlyginimo, premijų – iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio per metus.

Maža to, Vyriausybė nurodė, kad įmonių vadovų atlyginimai neturi būti didesni už mokamus rinkoje.

Tačiau ir šis Vyriausybės pagrūmojimas didžiųjų Klaipėdos įmonių vadovams – nė motais, esą nutarimas tėra rekomendacinio pobūdžio.

Kviesdamas taupyti, miesto meras Rimantas Taraškevičius dar sausio pabaigoje savivaldybei pavaldžių įmonių vadovus paragino algas susimažinti geranoriškai. Dalis jų į miesto vadovo raginimą tiesiog nusispjovė.

"Kai kvepia gerais pinigais, autoritetų niekas neklauso. Jie visi prie savo algų prilipę, mažintis nelabai nori", – guodėsi R.Taraškevičius.

Dangstosi maža apyvarta

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius tikino, kad sausį visų savivaldybės įmonių vadovams išsiuntinėjo raštus.

"Išsiunčiau paraginimus stebėtojų taryboms ir valdyboms peržiūrėti atlyginimus ir juos sumažinti. Kadangi tik jos gali priimti tokius sprendimus, administracija negali kištis. Kai kurios sutiko susimažinti, kitos ne", – tikino A.Každailevičius.

Raginimus gavo "Klaipėdos energija", "Klaipėdos vanduo", "Gatvių apšvietimas", Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, "Klaipėdos keleivinis transportas".

"Susimažinti atlyginimus sutiko sveikatos įstaigos. Švietimo įstaigų neraginome, nes jų vadovai ir taip gaudavo 3–5 tūkst. algos. Mes raginome algas mažintis vadovams ir pavaduotojams. Kai kurie atsisakė, nes tų įstaigų darbuotojų atlyginimai nėra dideli. Kiti skundėsi sumažėjusia apyvarta", – teigė savivaldybės administracijos direktorius.

Skriausti savęs neketina

"Klaipėdos energijos" vadovai savivaldybei pareiškė, kad jau susimažino atlyginimus pernai, todėl šiemet to nebežada daryti. "Klaipėdos energijos" stebėtojų tarybos pirmininkės mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės šis atsisakymas kažkodėl nestebino.

"Klaipėdos energija" nuo praėjusių metų spalio 1-osios sustabdė įmonės vadovų, departamento vadovų ir jų pavaduotojų bei vyriausiosios buhalterės atlyginimų augimą. Generalinio direktoriaus ir vadovaujančių darbuotojų atlyginimai neperskaičiuojami kas ketvirtį, paliekant galioti 2008 trečio ketvirčio lygį. Dėl to 2008 trečią ketvirtį vadovaujančių darbuotojų atlyginimai sumažėjo 3 proc. Nuo 2009 sausio 1-osios generaliniam direktoriui nustatytas 4,8 vidutinio darbuotojo atlyginimo koeficientas. Anksčiau jis siekė 5 vidutinius įmonės atlyginimus. Vadovo alga sumažėjo 4 proc. Sumažėjo ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimai", – aiškino J.Simonavičiūtė.

"Tai ne paskutinis mažinimas. Jiems dar bus siūloma susimažinti. Mažėjimai vyksta visur. Visos valstybės kontekste jie turės tai padaryti", – tikino vicemerė.

Jau susimažino 500 litų

Praėjusių metų pabaigoje "Klaipėdos energijos" vadovo atlyginimas siekė 12115 litų, neatskaičius mokesčių. Atsakyme Klaipėdos merui V.Valutis teigia atlyginimą susimažinęs 4 proc. Tai reiškia, kad realiai miesto vyriausiojo šilumininko alga sumažėjo beveik 500 litų. V.Valučio alga dabar – 11630 litų. "Klaipėdos energijos" vadovas nuo šių metų pradžios į rankas gauna 8633 litus.

"Klaipėdos energijos" stebėtojų tarybos pirmininkė J.Simonavičiūtė nemano, kad savivaldybės įmonių vadovai tokius įspūdingus atlyginimus turėtų karpytis.

"Mes negalime statyti socializmo. Neva gatvėje daugybė bedarbių, todėl susimažinkite iki minimumo. Juk yra tokių įmonių vadovų atsakomybė. Lyginant Autobusų parko ir "Klaipėdos energijos" vadovų vienodus koeficientus, kyla klausimas, ką lengviau valdyti: autobusų stotį ar miesto energetikos ūkį", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Praėjusią savaitę viešosios įstaigos "Jūros šventė" vadovas Remigijus Mockus pateikė sunkiai suprantamą reikalavimą. Kartą per metus vykstančios miesto šventės rengėjas pareiškė pageidaująs 30 proc. priedo prie algos.

Tai šiandien ir svarstys Socialinių reikalų komitetas. R.Mockaus alga neatskaičius mokesčių – 4800 litų, todėl pridėjus 30 proc. priemoką, ji išaugtų iki 6240 litų.

J.Daugininkienei sumažino

Klaipėdos autobusų parko vadovė Jelizaveta Daugininkienė, ne taip seniai nepajėgusi sutramdyti pasipiktinimo, kad žurnalistai domisi jos atlyginimu, nuo šiol gaus mažiau.

Įmonės valdyba, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos siūlymus mažinti vadovų atlyginimus, parko vadovės algos koeficientą nuo 5 sumažino iki 4,75. J.Daugininkienė iki tol gaudavo 9 tūkst. litų, neatskaičiavus mokesčių. Dabar jos atlyginimas sumažėjo iki 8550 litų. Į rankas parko vadovė gaus 342 litais mažiau – 6498 litus.

Į savivaldybės raginimą "Klaipėdos keleivinio transporto" vadovybė atsakė, kad įmonės atlyginimai ir taip sumažėjo. Anksčiau įmonės vadovas Gintaras Neniškis gaudavo 6,4 tūkst. litų, neatskaičiavus mokesčių.

"Atsakė, kad sumažėjo įmonės apyvarta ir atlyginimai savaime sumažėjo. Papildomai vadovybė atlyginimų nesusimažino", – dienraščiui patvirtino savivaldybės administracijos direktorius A.Každailevičius.

Įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius į savivaldybės raštą atsakė, kad įmonės apyvarta sumažėjo net 30 proc.

"Pinigai priklauso nuo apyvartos. Tokia mokėjimo sistema šioje įmonėje. Mažėjant pajamoms, mažėja darbo užmokestis. Vadovo atlyginimas anksčiau buvo 6 tūkst. litų, neatskaičiuos mokesčių, vadinasi, turėjo kristi iki 4200 litų", – tikino A.Každailevičius.

Įmonės "Klaipėdos vanduo" direktorius Leonas Makūnas vienas pirmųjų neragintas susimažino atlyginimą 8 proc.

"Mano alga, neatskaičius mokesčių, – 11,5 tūkstančio litų", – nepabijojo prisipažinti vadovas.

Į rankas L.Makūnas gauna 8740 litų, jokie piniginiai priedai direktoriui neskiriami.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadovas Šarūnas Reikalas aiškino, kad jo atlyginimas mažės nuo gegužės 1-osios. Tačiau kiek procentų, vadovas tikino dar nežinantis. Anksčiau jis gaudavo beveik 6 tūkst. litų į rankas.

Savivaldybės – švaistūnės

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė nesistebėjo, kodėl apie Vyriausybės nutarimą mažinti savivaldybių įmonių vadovų atlyginimus miesto valdžia nėra girdėjusi.

"Tai rekomendacinio pobūdžio nutarimas. Tačiau savivaldybė nėra laisva spręsdama savo kontroliuojamų akcinių bendrovių klausimus. Ji turėtų tai spręsti atsižvelgdama į bendrą ekonominę situaciją bei į konkrečios įmonės finansinę būklę. Savivaldybės turi tuos svertus, kurių dėka galima būtų imtis taupymo. Savivaldos institucijos, taryba ir įmonių direktoriai gali būti aktyvūs sprendžiant tiek vadovų skyrimo, tiek darbo apmokėjimo klausimus ir jos tai turi daryti", – aiškino Vyriausybės atstovė K.Vintilaitė.

Pasak K.Vintilaitės, savivaldybė galėtų vadovautis Vyriausybės nutarimu ir įteisinti jame numatytą įmonių vadovų apmokėjimo tvarką savo įmonėms.

"Dejuojama dėl kiauro biudžeto. Tačiau savivaldybė nesiima žingsnių, susijusių su jų pačių darbuotojų algomis ar įmonių vadovų atlyginimų mažinimu. Taupyti terpės yra. Prisidengdamos savivaldybės vykdo švaistūnišką politiką", – dėstė K.Vintilaitė.

Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad savivaldybių kontroliuojamų įmonių darbuotojų atlyginimai yra vieši, todėl K.Vintilaitė stebėjosi Autobusų parko vadovės J.Daugininkienės pasipiktinimu dėl domėjimosi jos atlyginimu.

"Įstatymas dėl teisės gauti informaciją reglamentuoja tokių įmonių darbuotojų atlygio paviešinimą. Tiek biudžetinėms įstaigoms ar savivaldybės įmonėms nuo šiol yra privalu darbuotojų atlyginimus skelbti viešai savo interneto svetainėse", – tikino K.Vintilaitė.