Apsukrūs aferistai iš Vilniaus tuština klaipėdiečių sąskaitas. Nuo interneto ilgapirščių nukentėjo uostamiesčio gyventojas, iš kurio sąskaitos vieną dieną dingo visos jo santaupos.

Vagį išaiškino netrukus

Klaipėdietis Stanislovas buvo apstulbęs, kai vieną dieną pasitikrinęs savo sąskaitą, pasigedo nemenkos pinigų sumos. Tuomet jis pastebėjo, jog internetinis įsilaužėlis iš jo pavogė 4,5 tūkst. litų.

Netrukus apie vagystę vyriškis pranešė bankui, kuriame jis laikė savo pinigus, ir policijai. Pareigūnai vagį išaiškino per keletą dienų.

"Policija greitai susekė, kas ir kokiu būdu pavogė mano pinigus. Pasirodo, jog tai padarė darbo neturintis vilnietis", – patikino Stanislovas.

Pinigų atgauti nepavyksta

Nors pinigų klaipėdietis neteko beveik prieš du mėnesius – kovo pradžioje, atgauti pinigų jam vis nepavyksta iki šiol. Vyriškis tikino, jog bankas delsia išspręsti jo problemą.

"Kad vagis surastas, SEB banko darbuotojai žino jau seniai, tačiau pinigų jie man negrąžina. Tai jų atsakomybė, nes mano pinigai dingo iš jų saugomos sąskaitos. Tegul atsiskaito su manim, o paskui tų pinigų reikalauja iš vagies", – kalbėjo viltį atgauti lėšas praradęs Stanislovas.

Klaipėdietis tvirtino, jog į banką, siekdamas atgauti prarastas santaupas, jis kreipėsi keturissyk žodžiu, taip pat du kartus rašė oficialius raštus. Tačiau jis vis gaudavo atsakymus, kad vyksta tyrimas.

"Nežinau, ką jie ten vis tiria, kai viskas jau išsiaiškinta? Gyvenu vien iš pensijos, tad netekęs sutaupytos nemenkos sumos jaučiuosi apgautas. Juk pinigus ne kojinėje laikiau, kaip daugelis vyresnių žmonių, o banke, tačiau juos vis tiek praradau. Jau ruošiuosi konsultuotis su advokatu, galbūt kreipsiuosi į teismą", – piktinosi nukentėjusysis.

Laukia tyrimo pabaigos

SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas patvirtino, jog neseniai toks atvejis banke išties įvyko. Atstovas teigė, jog Stanislovui nutikusi bėda yra gerai žinoma, tačiau kol kas vyksta tyrimas, tad imtis konkrečių veiksmų bankas negalintis.

"Apie šį atvejį mūsų Prevencijos skyrius žino, tačiau kol kas klientui negalime kompensuoti prarastų pinigų, nes įvykį tiria teisėsaugos institucijos. Laukiame tyrimo rezultatų ir tik tada priimsime sprendimą dėl kompensavimo", – paaiškino A.Žilinskas.

Jis pabrėžė, jog tokių atvejų, kai iš banko klientų sąskaitų nurašomi pinigai, pasitaiko, tačiau retai. Be to, anot jo, dažniausiai taip atsitinka dėl pačių klientų neapdairumo, kai sukčiai iš jų išvilioja visus jiems reikiamus duomenis.

"Negaliu teigti, jog tokie atvejai yra vienetiniai, tačiau jie nėra ir itin dažni. Lietuvoje tokiu būdu pinigai, palyginti su kitomis valstybėmis, vagiami gana retai. Tačiau galiu užtikrinti, jog tokie atvejai įvyksta ne dėl bankų kaltės, o dažniausiai dėl to, jog duomenis sukčiai išvilioja iš pačių sąskaitų turėtojų. Bankas būtų atsakingas tuomet, jeigu sukčiai įsilaužtų į banko sistemą ir pavogtų pinigus. Tačiau, kiek pamenu, mūsų banke tokių atvejų nėra buvę", – paaiškino A.Žilinskas.

Neįtaria blogų kėslų

A.Žilinskas tikino, jog egzistuoja daug būdų, kuriais pasinaudoję sukčiai iš bankų klientų išvilioja jiems reikalingą informaciją. Ja pasinaudoję nuo sąskaitų nusiima pinigus.

Jo duomenimis, pasitaiko, jog į kompiuterius būna instaliuojamos specialios programos, kurios nuskaito kliento prisijungimo duomenis. Tačiau taip paveikiami tik tie kompiuteriai, kuriuose nėra antivirusinės programos.

Pasak jo, dažnai reikiamus duomenis sukčiams klientai neįtardami blogų kėslų pasako patys. Taip pat pasitaiko, kai žmonės slaptažodžius ir kitus kodų lapelius nešiojasi su savimi, kuriuos pameta.

Tuomet sukčiai, pasinaudoję šiais duomenimis, pinigus perveda į kitas sąskaitas, iš kurių vėliau pinigus gali lengvai išsigryninti. Tačiau tokių atvejų, anot A.Žilinsko, vadinti įsilaužimu į kliento duomenų bazę negalima.

Primena, kaip apsisaugoti

A.Žilinskas patikino, jog banko darbuotojai savo klientams labai dažnai stengiasi priminti, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Būdų, kaip tai padaryti, yra daugybė.

Pasak jo, vienas efektyviausių – naudojantis banko paslaugų interneto svetaine nustatyti atliekamų operacijų limitą ir padidinti jį tik tais atvejais, kai būtina. Tokiu atveju sukčiai negalės pavogti didelės sumos pinigų.

Taip pat klientams patariama būti atidiems atidarinėjant elektroninius laiškus, naršant po internetą, kopijuojant informaciją, nes dažniausiai kenksmingos programėlės platinamos elektroniniu paštu ir nesaugiuose tinklalapiuose.

Nepatariama elektroninės bankininkystės paslaugomis naudotis ir viešose vietose, o jei tai daryti būtina, po šios operacijos patartina pasikeisti prisijungimo slaptažodį.

Sukuria įmantrių programų

Anot kompiuterinių programų eksperto Tomo Vaitiekaus, sukčiai nuolat sukuria vis naujesnių virusų, kuriais naudojantis, pinigai itin lengvai nurašomi iš klientų sąskaitų, jiems to nė neįtariant.

Pasinaudojus tokiomis programomis vagišiams nereikia žinoti nei būsimos aukos, nei banko elektroninio prisijungimo slaptažodžių.

Tokios programos pradeda veikti iškart po to, kai žmogus prisijungia prie savo elektroninės bankininkystės sistemos. Vos jam prisijungus, programa iškart nuskaito sąskaitoje esantį balansą. Tuomet ji apskaičiuoja sumą, kurią saugu pervesti į kitą sąskaitą.

"Dažniausiai vienu sykiu pervedama nedidelė suma – taip sukčiai siekia apsisaugoti, kad banko apsaugos sistemai nekiltų jokių įtarimų ir ji nesuveiktų", – sukčių naudojamą schemą atskleidė T.Vaitiekus.

Vagystę pastebi ne iš karto

Nors pinigai tokiais atvejais iš žmogaus sąskaitos nurašomi iškart, dažniausiai jis to kurį laiką nė neįtaria – tokios programos sugeba sėkmingai pakeisti sąskaitos balansą.

Tokiu atveju nuo vagišių nukentėjęs asmuo pinigus savo sąskaitoje mato tol, kol jis sąskaitos likučio nepasitikrina kitame, tokiu virusu neapkrėstame kompiuteryje arba bankomate.

Pasak eksperto, panašaus pobūdžio programos nuolat kuriamos, tad norint išvengti susidūrimo su internetiniais vagimis, būtina naudotis tik tais kompiuteriais, kuriuose veikia galingos antivirusinės programos.

Be to, jas būtina nuolat atnaujinti.