Klaipėdiečiai vairuotojai skaičiuoja tūkstantinius nuostolius dėl smarkių liūčių miesto gatvėse paskandintų automobilių, tačiau mėginimas priversti savivaldybę arba kompensuoti gyventojams žalą, arba sutvarkyti lietaus nuotekų tinklus, gali virsti tuščiu reikalu.

Miesto valdžia atsidurs teisme?

Draudikai regreso tvarka nedrįsta reikalauti miesto valdžios, kad jų klientų nuostoliai būtų atlyginti, nes teismuose būtų sunku įrodyti kaltę.

Tačiau klaipėdiečiai vairuotojai baksnoja į nuolat per didesnę liūtį paspringstančią lietaus kanalizaciją.

„Jei gatve negalima važiuoti, turi būti kelio ženklai. Juk kiekvieną kartą ši problema iškyla Klaipėdos mieste, gal valdžiai reikėtų susirūpinti?“ – aiškino rugpjūčio 6-ąją savo automobilį iš pusmetrinio gylio balos mėginęs gelbėti klaipėdietis.

Vyras svarstė galimybę kreiptis į miesto valdžią dėl sugadinto mašinos variklio, tačiau pabijojo biurokratinių sunkumų.

Norint išieškoti patirtą žalą, būtina tiksliai nustatyti kaltininką, tik tuomet būtų įmanoma taikyti regreso procesą.

Nukentėjo trys vairuotojai

Per dvi pastarąsias audras Klaipėdoje įmonė „Lietuvos draudimas“ užregistravo beveik 30 nuo škvalo nukentėjusių automobilių, dažniausiai ant jų virto medžiai.

„Nuo vandens Klaipėdoje nukentėjo trijų mūsų klientų automobiliai, jų patirta žala siekia 20 tūkst. litų“, – tikino „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Du automobiliai patyrė hidrosmūgius, vienas buvo apsemtas lietaus vandens ir sugadinta jo vidaus apdaila bei elektronika, taip pat signalizacija.

Kiti šių audrų metu apgadinti automobiliai pateko po virstančiais medžiais, ant jų užkrito nulūžusios šakos, pastatų stogų dalys, reklaminės iškabos, kelio ir kiti ženklai.

„Esant itin smarkiai liūčiai, labai pavojinga važiuoti per dideles balas, nes automobilis gali nukentėti nuo hidrosmūgio. Tokiais atvejais draudikai atlygina nuostolius tik tiems automobilių savininkams, kurie buvo apsidraudę kasko draudimu. Vidutiniškai sutvarkyti tokį automobilį kainuoja iki 3 tūkst. litų“, – aiškino A.Gimbickas.

Skandino trys liūtys

Automobiliui įvažiavus į gilią balą, vanduo apsemia variklį ir visiškai jį sugadina.

Dažniausiai tokiais atvejais reikia keisti ir sugadintą automobilio elektronikos įrangą, kompiuterinius valdymo mechanizmus bei visą variklį. Jei paskendo apynaujis automobilis, žala gali siekti 10–20 tūkst. litų.

„Dažniausiai hidrosmūgiai registruojami vasaros laikotarpiu, kai staiga ima smarkiai lyti. Mūsų duomenimis, liepos, rugpjūčio mėnesiai – tokių įvykių pikas. Šiemet liepos mėnesį mūsų klientų automobiliai tris kartus nukentėjo nuo hidrosmūgio“, – aiškino A.Gimbickas.

Statistikos duomenimis, Lietuvos kasko draudimu draudžiamas kas ketvirtas automobilis.

Iš visų kasko žalų, regresą įmanoma taikyti maždaug dešimtadaliui. Taip yra todėl, kad dalis žalų patiriama dėl paties draudėjo neatsargių veiksmų.

Žala – 18,3 tūkst. litų

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, po liūties vairuotojai dažniausiai kreipiasi dėl sugadintos automobilių elektros instaliacijos ir patirto hidrosmūgio, kai vanduo sugadina automobilio variklį.

Būtent patirto hidrosmūgio žalos ir būna pačios didžiausios, nes prireikia kapitalinio variklio remonto.

Vidutinė po liūties registruojamos žalos išmoka yra maždaug 5 tūkst. litų, o hidrosmūgio padaryta žala gali siekti ir 50 tūkst. litų.

Ypač brangus naujesnių automobilių variklių remontas.

Šios draudimo bendrovės didžiausia dėl rugpjūčio pradžioje Klaipėdoje šėlusios liūties registruota žala buvo 18,3 tūkst. litų. Būtent dėl hidrosmūgio BMW automobilio savininkas patyrė tokio dydžio nuostolius.

Hidrosmūgio sukelta žala atlyginama tik apsidraudusiesiems kasko „visų rizikų“ draudimu.

„Liūties vandeniui apsėmus kelią, vairuotojams rekomenduojama nebandyti įveikti nežinomo gylio kelio ruožų. Gatvėms patvinus lyg ežerams, geriausia būtų rinktis kitą maršrutą arba luktelėti, kol vanduo nuslūgs. Tiesa, kartais hidrosmūgį galima patirti ir esant nedideliam vandens lygiui, todėl rekomenduojama būti budriems ir vengti net ir menkiausią grėsmę keliančių kelio ruožų“, – aiškino Nerijus Giedraitis, įmonės „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas.