Iš pat pradžių – abejonės

Jau tada, kai imtasi sveikatos reformos ir pradėta plėtoti idėja, kad reikia sujungti Klaipėdos ligonines į vieną darinį, A. Vaitkus, tuomet dar Klaipėdos miesto tarybos narys, dėl to turėjo daug abejonių.

„Tai, kad ligonines – Jūrininkų ir Universitetinę – reikėjo jungti seniai, yra faktas. Esminė jungimo priežastis buvo – bendras ligoninių modernus ir gerai veikiantis pacientų priėmimo skyrius, kuris užtikrintų pacientams tinkamas paslaugas. Tad pertvarkos būtinai reikėjo. Dar 2019 m. miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitete siūliau atlikti rimtą studiją. Noras buvo išanalizuoti visą regiono sveikatos sistemą – nuo pirminės grandies, tai yra poliklinikų, iki ligoninių dislokacijos, jų vystymo ir perspektyvų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Tačiau, kaip teigė meras, tuomet jo siūlymai komitete dėmesio nesulaukė, o ligoninių jungimo idėja stūmėsi kelią toliau.

Taip pat buvo svarstyta jungti Respublikinę Klaipėdos ligoninę bei Klaipėdos vaikų ligoninę.

Šiandien, matant sujungtų ligoninių finansinių metų nuostolius, A. Vaitkus labai džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti Vaikų ligoninės savarankiškumą.

Šimtų milijonų nebežadėjo

Kad sveikatos priežiūros paslaugos Vakarų Lietuvos regione, kuriame gyvena 370 tūkst. žmonių, o vasaros metu šioje Respublikos dalyje koncentruojasi dar pusė milijono žmonių, yra itin svarbios, Klaipėdos vadovas neabejojo ir pripažino pertvarkos būtinumą, tačiau ne tokį jos variantą, kuris buvo pasirinktas.

Labai nesinorėtų, kad sulauktume tokios dienos, kai nebebus pinigų darbuotojų algoms, medikamentams, medicininei įrangai ar maistui pacientams.

„Tame susitikime su atstovais iš Seimo ir ministerijos uždaviau klausimą, ar jie turi veiklos strategiją po to, kai bus sujungtos ligoninės? Toje strategijoje pirmiausia turėtų būti numatyta nauda pacientui ir nauda personalui, kurie su pacientais dirbs. Kaip paaiškėjo, strategijos nėra, o jos nebuvimas jau buvo didelis minusas. Antras dalykas, parengus strategiją, yra rengiami priemonių įgyvendinimo planai, kuriuose tarp prioritetų – įstaigų auditas, kad būtų fiksuota esama situacija, keičiantis vadovams. Tai taip pat nebuvo numatyta“, – dėstė A. Vaitkus.

Auditas atliktas per vėlai?

A. Vaitkus neslėpė, kad tarybos posėdyje, kai buvo sprendžiamas ligoninių likimas, jam buvo labai sunku apsispręsti prieš balsavimą dėl jų sujungimo, žinant, kad nėra nei būsimos veiklos strategijos, nei plano.

2022 m. vasario 17 d. Klaipėdos taryba, labai stipriai skatinant Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), priėmė sprendimą perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę Vyriausybės žinion, kad ji būtų integruota į naują junginį.

Tų pačių metų gegužę priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį ir de jure, ir de facto ligoninė tapo SAM jurisdikcijos viešąja įstaiga.

„Tuomet visos teisės buvo perduotos SAM. Ir viena didžiausių klaidų, kad nebuvo atliktas auditas, kurį reikėjo organizuoti dar iki ligoninę perduodant ministerijai. Girdėjau politikų paaiškinimus, kad kol nėra junginio, audito daryti negalima. Tai neatitinka tikrovės. Turto valdytojas galėjo audituoti įstaigą nuo pirmos turto perėmimo dienos. Auditas, mano žiniomis, buvo organizuotas tik po metų, 2023 m. balandžio mėnesį, o išvados gautos turbūt liepą ar rugpjūtį, tačiau tai jau buvo per vėlyvas laikas stabdyti neigiamus procesus“, – įsitikinęs A. Vaitkus, nes jau tuo metu buvo ženklų, kad įstaigoje finansinė padėtis tampa kritinė.

Klaipėdos meras 2023 m. viduryje savo iniciatyva lankėsi pas SAM ministrą Arūną Dulkį, išsakė savo, kaip mero, nuostatas, kad miesto vadovui svarbu, kaip galės gauti paslaugas Klaipėdos miesto ir regiono gyventojai. Ministro buvo prašoma pagalbos ligoninėms.

„Ligoninės, kurios iki sujungimo, mano žiniomis, visos veikė finansiškai efektyviai, šiandien jos yra nuostolingos. Indukavau, kad maždaug 5 mln. eurų nuostolis metų viduryje yra drastiškai didelis. Nuostoliai toliau augo. O metų gale nuostoliai jau pasiekė 15 milijonų eurų“, – teigė A. Vaitkus.

Ar atlyginimai ligoninėje pakelti teisėtai? Tai išsiaiškins teisėsauga.

Klaipėdos meras neslėpė, kad dabartiniam sujungtų ligoninių vadovui teko sudėtinga misija. Praėjo jau 70 dienų nuo jo vadovavimo pradžios, tačiau kol kas neaišku, kaip bus išspręstas toliau į finansinę duobę krentančios ligoninės klausimas.

„Labai nesinorėtų, kad sulauktume tokios dienos, kai nebus pinigų darbuotojų algoms, medikamentams, medicininei įrangai ar maistui pacientams.

Žmonių sveikata – svarbiausia, tad šiuo metu tenka dar kartą paprašyti Sveikatos apsaugos ministerijos spręsti vis gilėjančią finansinę krizę“, – pabrėžė A. Vaitkus.