Liepų gatvėje – geriau

– Nusprendėte dirbti ne rotušėje, kur rezidavo jūsų pirmtakas, o grįžti į savivaldybės administracijos patalpas Liepų gatvėje. Kodėl?

– Apie mero komandos sugrįžimą į Liepų gatvę kalbėjau visus pastaruosius ketverius metus. Jei nori efektyviai valdyti struktūrą, turi būti šalia visų įstaigos žmonių. Greta turėti tik sekretoriatą ir du vicemerus neužtenka. Šiuo metu dienotvarkė – labai įtempta, yra daugybė susitikimų, specialistai nuolat teikia informaciją apie vykstančius projektus.

– Kokių darbų ėmėtės pirmiausia?

– Pirmiausia kviečiausi darbuotojus, specialistus. Reikėjo peržiūrėti struktūrinę administracijos schemą. Taip pat reikėjo išsiaiškinti „degančius“ darbus, kuriuos skubiausiai reikia atlikti. Vienas jų – senamiesčio gatvių remonto eiga, nes jei kas nors bus ne taip, galime prarasti europinius pinigus. Vienas verslininkas kategoriškai nesutiko dėl tam tikro gatvės ruožo remonto. Kitą dieną apėjome visas tvarkomas senamiesčio gatves, nuėjome pasikalbėti, ir savininko atstovas net labai apsidžiaugė, kad mūsų siekis yra ne rugsėjo 1 dieną pabaigti remontą, o birželio 1-ąją. Tad problemos, kurios gali būti išspręstos čia ir dabar, – didžiausias prioritetas. Tas pavyko. O gėlių laivelio nuėmimas Atgimimo aikštėje buvo tik simbolinis gestas.

– Užsiminėte apie struktūrinės administracijos schemos peržiūrėjimą. Kodėl to reikia?

– Didelis darbas yra suformuoti darbuotojų komandą, nes, pasikeitus teisės aktams, daug kas pakito. Todėl akivaizdu, kad reikės keisti ir administracinę struktūrą, išnaudojant esamus resursus ir išsiaiškinant, kur trūksta žmonių. Mano įsitikinimu, jei artimiausiu metu nebus peržiūrėti kai kurių darbuotojų atlyginimai, specialistų prisitraukti bus labai sunku. Vienas pavyzdžių – vicemero, atsakingo už infrastruktūros objektus Klaipėdoje, pozicija. Į du kandidatus kreipiausi, kurie pagal kompetencijas galėtų užimti šias pareigas, bet jie atsisakė, išgirdę atlygį, kuris išties šiandien yra neadekvatus užimamoms pareigoms.

Problemos, kurios gali būti išspręstos čia ir dabar, – didžiausias prioritetas.

Komandos narių paieškos

– Kalbant apie jūsų komandą, nėra ne tik trečiojo vicemero, dar nėra aišku, kas užims ir administracijos direktoriaus pareigas. Gal jau esate numatęs kandidatus?

– Tam turiu tris mėnesius, tai leidžia teisės aktai, bet šiandien jau vyksta procedūros aiškinantis dėl vieno iš kandidatų.

– Ar tas kandidatas į administracijos direktorius yra naujasis tarybos narys Vidas Karolis?

– Ne.

– Gal tas kandidatas yra susijęs su politika?

– Kol kas ne. To kandidato savybių paketas galbūt ir ne pats idealiausias mūsų pasaulyje, bet tai yra tikrai geriau nei prieš tai buvę pasiūlyti kandidatai. Trečio vicemero irgi tikrai reikia. Paskutiniajame praėjusios kadencijos tarybos posėdyje politikai nepalaikė dviejų administracijos direktoriaus pavaduotojų pozicijos atsiradimo naujoje struktūroje. Šiandien, bendraujant su administracijos darbuotojais, padalinių vadovais ir dėliojant administracijos struktūrą, joje dviejų administracijos direktorių pavaduotojų nebematau, nes politinės valdžios dalis tampa vykdomąja valdžia. Šiuo atveju, mano supratimu, turėtų būti departamentinio pobūdžio piramidinė struktūra, kurioje tris svarbiausias sritis kuruotų vicemerai. Trečiajam tektų miesto infrastruktūros reikalai. Labai svarbi sritis, tikiuosi, kad tinkamą žmogų rasiu.

– Tai kas bus trečiasis vicemeras?

– Yra tų alternatyvų. Nors tai labai sudėtingas klausimas, nes, kaip jau minėjau, žmonės, kurie yra puikūs specialistai ir ekspertai, vien dėl mažo atlyginimo į tas pareigas neina. Ir tą turi girdėti valstybė. Nekeliu klausimo dėl savo algos, nes aiškiai žinojau, koks yra mero atlyginimas, bet, kalbant apie galimybę prisitraukti aukšto lygio specialistus, kurie galėtų labai operatyviai ir kompetentingai išspręsti klausimus, praktika rodo, kad tai yra labai sudėtinga. Ir tai ne tik Klaipėdos problema.

– Vadinasi, sprendžiant iš to, kad esate vėl priversti peržiūrėti savivaldybės administracijos struktūrą, prieš kelerius metus atlikta tos pačios administracijos pertvarka nepasiteisino?

– Tada su ponu Gintaru Neniškiu (buvusiu Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriumi – A. D.) mes labai daug diskutavome, atskirais atvejais netgi iki labai vėlaus vakaro, turėjau abejonių, ir tai de facto šiandien pasitvirtino. Darbuotojai betarpiškai turi bendrauti vystant projektus ir dirbti kartu, o ne atskirai.

Naujiena: A. Vaitkus patvirtino, kad jau sutarta dėl greitaeigių laivelių pasaulinio garso lenktynių „Formulė 2“ uosto akvatorijoje, jos Klaipėdoje vyks rugpjūčio 12 d. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesibaigiančių rūpesčių rutina

– Vaikštote po miestą. Pastebėjote, kad rotušės pastato kampai byra, vėliavos pajuodusios?

– Daug kampų mieste byra. Taip pat ir greta esanti Atgimimo aikštė liūdnai atrodo. Nusprendėme, kol nepateiktos galutinės išvados dėl aikštės rekonstrukcijos projekto, aikštę sutvarkyti bent jau minimaliai, kad ji be ypatingų investicijų galėtų tarnauti bent jau šiais metais, šią vasarą, kol mieste būna daug užsienio turistų ir miesto svečių. O priėmus sprendimą dėl projekto, prasidės kiti darbai. Bet kuriuo atveju, turėsime spręsti automobilių statymo problemą, nes liko didelė bėda, per pastaruosius ketverius metus nesprendus šito klausimo iš esmės. Kalbu apie rašytinį miesto įsipareigojimą Muzikinio teatro projekto kontekste įrengti nustatytą automobilių parkavimo vietų skaičių. Tas darbas yra nepadarytas. 2019 m. buvo parengtas projektas, bet jo niekas nerealizavo. Rodos, per paskutinį anos kadencijos tarybos posėdį mums buvo atneštas pasiūlymas organizuoti naują konkursą ir rengti naują projektą. Tarybos nariai kategoriškai paprieštaravo tokiam sprendimo būdui, nes laiko iš naujo dar sykį projektuoti nebėra. Yra didelė grėsmė netekti europinių lėšų, nes teatro statyba yra remiama ES pinigais ir tam yra nustatyti labai konkretūs terminai.

– Kas dar jus, švelniai tariant, nustebino, kalbant apie miesto infrastruktūrą?

– Aplankiau naujai statomą mokyklą, o ten protu nesuvokiami dalykai padaryti. Vien jau sprendimas mokyklą pastatyti dviejuose sklypuose – galvoje netelpa. Mokykla pabrango tiek, kad jau buvo galima pastatyti dvi mokyklas. Toje teritorijoje, kur yra statoma mokykla, yra gana didelis nuolydis, net iki 7 procentų. O tai reiškia, kad kelio dangą reikės rifliuoti, padaryti ją šiurkščią, arba įrengti elektra šildomus elementus, nes šaltuoju metu mokyklos zonoje kils realus pavojus avarijoms. Pėstiesiems šaligatvis yra tokio paties nuolydžio ir tokio paties pavojingumo. Problemą teks spręsti po mokyklos pridavimo, nes nenorime stabdyti proceso. Esu matęs daug mokyklų pasaulyje, bet tokios dar nemačiau niekur.

– Tai gal ir buvo siekta tokio išskirtinumo?

– Nežinau, bet kai tarp mokyklos pastatų yra gatvė į daugiabučių rajoną, nekyla jokios kitos minties, kaip tik apie nesąžiningumą, projekto vykdytojų veikimą. Tai turėtų vertinti teisėtvarkos institucijos, nebe aš, nes faktas yra prieš akis. Vienos valdžios metu projektas buvo padarytas toks, koks padarytas, kita valdžia pradėjo statybas pagal tokį projektą. Yra tarnybos, kurios turėtų tai įvertinti. Jei jos nustatytų, kad kažkas buvo nesąžiningai atlikta savivaldybės administracijoje, aš tikrai imsiuosi priemonių.

– Užsiminėte, kad vienas prioritetų yra senamiestis. Ko ketinate imtis, siekdamas jį atgaivinti?

– Rinkimų laikotarpis buvo metas, kai pavyko išgirsti maksimalias problemų apimtis mieste. Keli tokie susitikimai buvo su senamiesčio verslininkais. Jie kalbėjo apie tai, kad pirmiausia miesto valdžia turi išspręsti skaudulius – gatvių duobes, atliekų konteinerių pastatymo vietas, apšvietimą. Išgirdau, kad verslininkai netgi patys pasiryžę nupirkti tą „Baltijos“ kino teatrą ir jį sutvarkyti, jei nepavyks priversti kaimynų tvarkytis. Per tas dvi savaites tikrai negalėjau išspręsti visų bėdų, kurios dešimtmečius kaupėsi mieste. Bet džiugu, kad galiausiai pajudėjo Memelio miesto projektas, Bastionų kvartalo sutvarkymas. Verslininkai su nerimu laukė sprendimo dėl Bastionų tilto, apie kurį kalbėta ne vienerius metus, nes tie, kurie planuoja investuoti į aukštos kokybės gyvenamuosius pastatus ar verslo centrus, labai aiškiai indikavo, kad jei greta atsirastų nauja magistralė, nekilnojamojo turto vertė nebus tokia, kokios jie tikisi.

– Tai bus statomas Bastionų tiltas ar ne?

– Bastionų tilto projekto vykdymas, nebijau pasakyti, buvo sustabdytas mūsų frakcijos dėka. Mes prašėme paaiškinimo, kaip veiks šitas tiltas, kaip išsiskaidys transporto srautai, kokie jie bus? Faktiškai negavome nė vieno motyvuoto atsakymo. Pats dalyvavau šio projekto aptarime ir į mano pateiktus klausimus neatsakė nei projekto autoriai, nei projekto dalyviai. Jei mes nuo Biržos ir Pilies tiltų perkelsime transporto srautus kur nors į šoną, ar kažkas išsispręs? Tikrai ne. Nes vienas naujojo tilto galas turėjo atsiremti į Laivų skersgatvį, kuriame kaimynas kaimynui pro langą ranką gali paduoti. Klausimas, per kokias kitas gatveles ir skersgatvius tas transporto srautas pasiskirstytų? Jeigu norime ieškoti alternatyvų, reikia prisėsti prie miesto bendrojo plano ir pergalvoti, kas nebuvo padaryta per pastarąjį bendrojo miesto plano svarstymą. Gerai, kad buvo įsiklausyta ir niekas nepuolė statyti to keturių eismo juostų tilto, kurio aukščio niekas taip pat negalėjo pagrįsti.

Ką nors pasirinkęs gyvenime, niekada nežengiu atgal.

Neketina dairytis atgal

– Užsiminėte, kad per šį trumpą laiką sulaukėte vizito žmonių, siūlančių savas vizijas Klaipėdai. Ką konkrečiai išgirdote?

– Atvyko grupė žmonių, kurie jau šių metų rugpjūčio 12 d. pasiryžę Klaipėdoje, uosto akvatorijoje, inicijuoti „Formulė 2“ lenktynes. Labai maloniai nustebau, kad uosto vadovas rado galimybių kelioms valandoms sustabdyti uosto veiklą, leidžiant surengti varžybas ties Kruizinių laivų terminalu. Netgi aptarėme, kad Klaipėdoje greitaeigių katerių, kurie išvysto iki 200 km/val. greitį trumpuose ruožuose, lenktynės galėtų tapti nauja švente, nauja atrakcija. Pavyzdžiui, pastarąsias tokias varžybas, kurios vyko ežere šalia Kupiškio, virtualiai stebėjo 41 mln. pasaulio gyventojų. Jei pavyktų organizuoti renginį, kuris sutrauktų daugybę žiūrovų čia vietoje, būtų išjudintas ir pats senamiestis. Jei norime, kad mūsų senamiestis kada nors atsigautų, kad „Baltijos“ kino teatras būtų sutvarkytas, reikia labai daug miesto valdžios pastangų, tik tada galima tikėtis jame gyvybės.

– Panašu, kad esate nusiteikęs naujovėms, kurios galbūt ne visiems politikams patiks.

– Merai, kurie principingiausi šiuo metu Lietuvoje, yra labiausiai kritikuojami. Bet praktika rodo, kad jie padarė kur kas daugiau nei tie merai, kurie buvo visai nekritikuojami. Didžiosiose pavyzdinėse Europos valstybėse tokie miestų merai yra garbinami. Pas mus gi yra viskas atvirkščiai. Druskininkus mačiau prieš 20 metų, tai, kas yra šiandien, yra diena ir naktis. Bet šio kurorto vadovas yra vienas labiausiai kritikuojamų merų Lietuvoje. Man šiandien kaip žmogui ir piliečiui imponuoja du argumentai: padaryti darbai ir žmonių pasitikėjimas.

– O jūs pats ar jau sulaukėte kritikos?

– Gal daugiau įspėjimų. Esą jei pasielgsiu labai jau principingai, gali būti tam tikrų tyrimų, galbūt net dėl to, ko nesu padaręs. Bet jeigu atsiranda baimės faktorių dėl tokių dalykų, net neverta siekti šių pareigų.

– Tai ar apsisprendęs siekti mero posto nepadarėte klaidos?

– Visokių minčių yra, bet ką nors pasirinkęs gyvenime, niekada nežengiu atgal. Jeigu žmogus turi principus ir jų laikosi, arba skęsta klaidų liūne, arba eina teisingu keliu. Šiuo atveju principas yra eiti tik į priekį, o duotų pažadų vykdymas man ypač svarbus.