Valdiškos institucijos rado būdą visiškai atsiriboti nuo žmonių. Užuot gyvai telefonu bendravę su interesantu, valdininkai įsigudrino nurodyti vienintelį numerį, kuriuo atsiliepia malonus kompiuterio balsas. Toks skambutis neretai būna dar ir brangesnis nei įprastas.

Į Klaipėdą – per Vilnių

Mažesnes pensijas šį mėnesį gavę senoliai ėmė atakuoti "Sodrą".

Norėdami sutaupyti kelis litus kelionei iki pietinėje miesto dalyje esančio "Sodros" Klaipėdos skyriaus, pensininkai ieško konsultacijų telefonu.

Tačiau paskambinę bet kuriuo nurodytu Klaipėdos "Sodros" telefono numeriu, žmonės turi nusivilti – atsiliepęs kompiuteris maloniu moterišku balsu prašo palaukti, kol sujungs su konsultantu. Laukti kartais tenka ne vieną minutę.

"Kažkokia nesąmonė! Kiek tik skambini, tiek ir girdi: spauskite vienetą, spauskite dvejetą. Nejaugi "Sodroje" nebėra gyvų žmonių?" – piktinosi pensininkai.

"Sodra" dar 2008 m. gyrėsi, jog įdiegė naują sistemą – Klaipėdos skyriaus klientai telefonu aptarnaujami taikant "vieno langelio" principą.

Paprasčiau tariant, visi skambučiai į "Sodros" fiksuoto ryšio telefonus yra nukreipiami į bendrą informavimo centrą, kuris aptarnauja ir bendrą "Sodros" informacijos numerį 8 700 70080.

Tokia naujovė klientams esą labai patogi, nes reikia surinkti tik vieną telefono numerį, o ne kelis.

Tarifas – didesnis

"Pas mus tokia tvarka, kad informacija teikiama centralizuotai. Jei centro konsultantai nesugeba atsakyti į klausimą, jie sujungia su konkrečiu specialistu", – aiškino "Sodros" Klaipėdos skyriaus direktorius Valdemaras Anužis.

Jo teigimu, "Sodros" specialistai nesprendžia pensininkų reikalų, todėl esą jiems ir nėra reikalo skambinėti.

"Be to, specialistai turi dirbti savo tiesioginį darbą, o ne teikti konsultacijas", – teigė V.Anužis.

Paklaustas, ar skambinti informacijos numeriu kainuoja tiek pat, kiek į paprastą fiksuoto ryšio telefoną, "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas svarstė, jog kaina turėtų būti vienoda.

Tačiau tiesa kitokia.

Bendrojo informacinio telefono ryšio paslaugų kaina TEO abonentams – 19 ct už minutę ir 14 ct sujungimo mokestis.

Skambinti stacionariu telefonu kitam abonentui tame pačiame mieste kainuoja 12 ct už minutę, o sujungimo mokestis yra toks pat – 14 ct.

Nenukenčia tik mobiliaisiais telefonais į "Sodrą" skambinantys žmonės, nes jiems reikia mokėti tiek pat, kiek skambinant kito tinklo abonentui.

Pigiau nei atvažiuoti

Informacijos telefono numeriais apsiginklavusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Jų turi net du – trumpąjį ir ilgesnį.

"Klientai gali paskambinti ir tiesiogiai jų mieste dirbantiems konsultantams. Tačiau mes propaguojame Mokesčių informacijos centrą, nes jame dirba stipri komanda, galinti suteikti reikalingą konsultaciją", – tvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta.

Paskambinti Mokesčių inspekcijos telefono numeriu iš stacionaraus telefono kainuoja tiek pat – taikomas miesto tarifas.

Neskriaudžiami ir mobiliųjų telefonų turėtojai, nes jiems skambutis kainuotų tiek pat, kiek ir skambinant kitam abonentui.

Tačiau žmonės pokalbiais su robotais dėl jų brangumo piktinasi pagrįstai, nes jiems tenka išleisti daugiau pinigų.

Be reikalo tenka sumokėti maždaug už pusantros minutės, kuri prabėga, kol klientas sujungiamas su gyvu konsultantu.

"Tenka pripažinti, kad kartais konsultacijų iš tiesų reikia palaukti. Vis dėlto tai yra pigiau, nei važiuoti į artimiausią Mokesčių inspekcijos skyrių", – teigė D.Buta.

"Nesame psichologinė tarnyba"

Informacijos telefono numeriais atsiriboti nuo vartotojų bando ir klaipėdiečiams civilizacijos privalumus užtikrinančios valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos energija", "Klaipėdos vanduo", "Lietuvos dujos".

Nors internete šios įmonės ir skelbia kitus savo kontaktus, tačiau žmonės dažniausiai skambina tais telefonų numeriais, kuriuos randa ant atsiųstų sąskaitų.

O jais paskambinus, atsiliepia malonus moteriškas balsas, siūlantis spausti ir vienetą, ir dvejetą, ir dar kurį nors skaičių.

"Klaipėdos vandens" ir "Klaipėdos energijos" atstovai tvirtino, kad skambinti informacijos telefonu kainuoja tiek pat, kiek ir bet kuriuo kitu bendrovės numeriu.

Jie taip pat džiaugėsi, kad vartotojams tereikia atsiminti tik vieną numerį.

Taip esą pagerėjo ir darbuotojų darbo kokybė ir efektyvumas, nes klientai jų nebeatakuoja telefono skambučiais.

"Reikia suprasti, kad nesame psichologinė tarnyba, todėl skambinti norint tik pasikalbėti mums nereikia", – dienraščiui yra teigęs "Klaipėdos energijos" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.

Anksčiau yra pasitaikę atvejų, kad su autoatsakikliu nemokantys elgtis žmonės skaitiklių rodmenis pranešdavo ne specialistui, o atsiliepusiam robotui.

Todėl kitą mėnesį kildavo problemų dėl skolų.

Tačiau paslaugų teikėjų atstovai tvirtino, jog klaipėdiečiai jau įprato naudotis vieningu numeriu.

"Įprastai prie informacinio telefono budi vienas specialistas. Tačiau per piką, kai gyventojai gauna sąskaitas ir jiems kyla daug klausimų, telefonu atsiliepia penkiolika konsultantų", – teigė "Klaipėdos vandens" Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkė Janina Grūnovienė.