Grėsmės Lietuvos valstybingumui ne tokios jau paranojiškos ir išgalvotos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad suaktyvėjęs lietuviškumo ir patriotizmo menkinimas viešojoje erdvėje – sąmoningas siekis prieš valstybę nukreipti piliečių protus.

Patyčios šventės išvakarėse

Kovo 11-osios akto signataro ir buvusio kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Rolando Paulausko kalbos vaizdo įrašas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, staiga atsidūrė abejotinos reputacijos tinklalapyje šalia teksto, kuriame atvirai įžeidinėjami visi, pažymintys šaliai įsimintiną datą.

Esą „Kovo 11-oji taip pat – ir „baranų“ šventė“. Tekste bandoma įteigti, jog žmonės, besidžiaugiantys ir vertinantys Lietuvos nepriklausomybę, yra, švelniai tariant, avinai, nemąstantys padarai, kartu menkinamas ir valstybės laisvės atkovojimas.

„1990 m. kovo 11 d. Lietuva su JAV pagalba vėl tapo „nepriklausoma“, tik labai trumpam, kaip sakant, laikinai. Paskui perleido (už alaus butelį ir skalbimo miltelius) Lietuvą kitai sąjungai – ES, kuriai Lietuva iki šiol ir priklauso. 1990 m. kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas galimai nesuvokė, kad už viso šito stovėjo JAV, arba kaip visi „baranai“ tikėjo, kad Jie atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. O gal ėjo išvien su Vytautu Landsbergiu, kuris jau tada uoliai vykdė JAV nurodymus?" – tokio turinio tekstai „puikuojasi“ viename interneto puslapyje.

Pasinaudojo provokatoriai

Šios svetainės įkūrėjas – klaipėdietis Vaidas L., dienraščio paklaustas, ką šiame tinklalapyje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus proga pasirodęs „pasveikinimas“ galėtų reikšti, atsakomybės išsigynė.

Esą nuo darbo tinklalapyje jis atsiribojęs jau kurį laiką, o svetainę tvarko kažkoks administratorius-koordinatorius Thomas Wilkinsonas, kurio niekas nepažįsta.

Ir R.Paulauskas tikino nežinąs, kaip jo kalbos įrašas atsidūrė prie tokio provokacinio turinio rašinėlio. Signataras dienraščiui teigė, jog jį atakuoja iš įvairių pozicijų. Esą puola liberalai, puola tautininkai, puola buvusios Tarybų Sąjungos gerbėjai, kurių visuomenėje pastaruoju metu daugėja.

R.Paulausko įsitikinimu, dažniausiai tai vyksta todėl, kad žmonės nesusigaudo ar nesugeba išgirsti tai, kas pasakyta. Bet kuriuo atveju šį kartą provokatoriai pasinaudojo signataro pasisakymu, pateikdami jį kaip autoritetingą įrodymą, kad esą Lietuvos nepriklausomybė nieko verta.

„Tarybų Sąjungos gerbėjai pyksta ant manęs, kad pasitraukėme iš TSRS, kiti pyksta, kad nesu ES šalininkas. Mano požiūris buvo toks ir prieš 25 metus – nei į Rytus, nei į Vakarus, o čia, dabar ir visada. Ir jeigu ateityje niekas nesikeis, Lietuvos, kaip valstybės, neliks“, – įsitikinęs R.Paulauskas, kurio poziciją abejotinos reputacijos tinklaraštininkai panaudojo savo naudai.

„Aš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtame savo monologe pasakiau paprastą dalyką, kad kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba įteikė visuomenei visus nepriklausomos valstybės gyvenimui reikalingus instrumentus. Kaip piliečiai nusprendė jais pasinaudoti, jau kitas klausimas, bet aš gerbiu žmonių pasirinkimą, nors su jais ir nesutinku. Tačiau Kovo 11-oji nuo to nė kiek nepablogėjo“, – pabrėžė R.Paulauskas.

Sistemingas puolimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas pripažino, kad informacinio pobūdžio išpuoliai prieš Lietuvos valstybę, ypač viešojoje erdvėje, suaktyvėjo.

„Pastaruoju metu pastebėjome, kad nežinia kas sukūrė labai daug paskyrų internete, kuriose skleidžiama prieš Lietuvą aršiai nukreipta informacija, koneveikiama viskas, kas yra lietuviška, patriotiška, jau nekalbant apie Ukrainos ir Rusijos santykius. Mus verčia sunerimti, kad prieš šalį yra sistemingai nukreiptos priešiškos jėgos“, – teigė A.Paulauskas.

Ir tai tik viena pusė. Šią savaitę pasirodžiusi informacija apie Norvegijoje labdarą Ukrainai renkančius lietuvius, kurie ją esą pardavinėjo internete, irgi diskredituoja Lietuvą. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, pirmiausia reikia suvokti, kad šiuo atveju prieš šalį veikiama suplanuotai ir koordinuotai.

„Paskui tų labdaros rinkėjų atstovai paaiškino, kad kažkas ne taip suprato žurnalisto klausimą, ar panašiai. Esą tai – tik nesusipratimas. Esu tikras, kad atsitiktinumų ir nesusipratimų čia beveik nėra. Žinoma, kiekvieną įtartiną įvykį vertinant atskirai, lyg ir nieko labai blogo nesimato, tačiau, kai regime visumą, matome, kad prieš Lietuvą veikia priešiška jėga“, – įsitikinęs A.Paulauskas.

Grėsmės nesumažėjo

Provokaciniai tekstai viešojoje erdvėje ar atskirų asmenų veiksmai esą formuoja neigiamą šalies visuomenės nuomonę apie pačią Lietuvos valstybę.

„Tuos žmones, kurie tam tikrais dalykais abejoja, neturi pakankamai informacijos arba ją turi tik vienpusę, tokie agresyvūs, propagandiniai ir prieš Lietuvą nukreipti dalykai gali labai paveikti. Yra kiti momentai, kurie mums nelabai patinka, pavyzdžiui, aktyvus jaunimo kuravimas ir vežiojimas į Rusiją, žurnalistų kelionės ar konferencijos. Ir tai nėra atsitiktinumai“, – pabrėžė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Esą panašiais veiksmais prasidėjo ir įvykiai Kryme. Regis, nereikšmingos informacijos sklaida iš šalies vidaus ir kryptingas visuomenės nuomonės formavimas galiausiai pasibaigė pusiasalio aneksija.

„Kitaip tariant, šalies ardymas prasidėjo iš vidaus. Mes irgi nežinome, kiek pas mus tokių „minų“ padėta. Pavyzdžiui, pakankamai įtartinai atrodo, kai vienu metu vienoje Lietuvos dalyje staiga užregistruojama 300 rusiško kapitalo įmonių ir daugybei žmonių gaunami leidimai nuolat ar laikinai čia gyventi“, – dėstė A.Paulauskas.

Esą buvo laikas, kai buvo manoma, jog grėsmės iš šalies vidaus valstybei yra sumažėjusios. Vis dėlto pastaruoju metu situacija kiek keičiasi, todėl budrumas ypač svarbus.

„O pagal įstatymą už nesantaikos kurstymą ar šmeižikiškus straipsnius, taip pat grasinimus nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą yra numatyta atsakomybė. Tačiau nustatyti kaltininkus šiuo atveju yra labai sunku. Todėl visos valstybinės struktūros – tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek migracijos tarnybos turėtų dirbti vieningai“, – tikino A.Paulauskas.