Liūto dalis – algoms

Klaipėdos miestui papildomai teko 902 tūkst. eurų. Iš viso uostamiesčio švietimo reikmėms per metus valstybė skyrė kiek daugiau nei 40 mln. eurų.

Šią valstybės dotaciją ugdymui sudaro lėšos pedagogų atlyginimams, ugdymo priemonėms pirkti, švietimo pagalbai organizuoti, IT priemonėms įsigyti ir palaikyti, kitoms ugdymo reikmėms.

Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vyresnioji specialistė Vida Brazienė patvirtino, kad iš papildomai skirtų 902 tūkst. eurų didžioji dalis teks mokytojų atlyginimams.

"Iš gautos sumos 889 tūkst. eurų bus skirti mokytojų darbo užmokesčiui. Praktiškai visi šie pinigai atiteks pedagogų algoms, taip pat socialiniam draudimui. Reikėtų nepamiršti, kad kai pasikeitė apmokėjimo tvarka, Klaipėdoje 113 pareigybių padidėjo mokytojų skaičius. Tad praktiškai šie pinigai yra skirti ne mokytojų algoms kelti, bet tiems naujiems etatams finansuoti", – pabrėžė V.Brazienė.

Iš gautos sumos 889 tūkst. eurų bus skirti mokytojų darbo užmokesčiui.

Prognozuoja skolas

Paprašius įvertinti mokytojų etatinio apmokėjimo antrąjį etapą, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus atstovė, nepanorusi viešumo, tvirtino:

"Finansinė situacija yra labai liūdna. Yra didelis darbo užmokesčio trūkumas. Nepaisant šių papildomų dotacijų, prognozuojama, kad iki metų pabaigos mokykloms pritrūks apie 400 tūkst. eurų."

Pagal naująją metodiką nustatytas vienas (nekintamas) mokytojų atlyginimų koeficientas, o dauguma Klaipėdos pedagogų yra gana aukštos kvalifikacijos ir miestui tų lėšų, kurias skiria ministerija, esą nepakanka.

Jau dabar akivaizdu, kad šiuos metus didžioji dalis uostamiesčio mokyklų baigs su kreditiniais įsiskolinimais ir už gruodį negalės sumokėti atlyginimų.

Tie kreditiniai įsiskolinimai bus dengiami iš kitų metų biudžeto. Ministerija apie tai informuota, bet esą Vilniuje to girdėti nenorima.

Finansavimas neišspręstas

Klaipėdos mokyklos, sulaukusios papildomų dotacijų, esą ne itin džiaugiasi, nes mato, kad finansinė situacija metų pabaigoje bus sudėtinga.

"Pernai situacija buvo kitokia, pernai mes 8 mėnesius dirbome pagal senąjį finansavimo modelį, pagal mokinio krepšelį. Tada gaudavome pinigus už kiekvieną vaiką, o nuo pernai rugsėjo mes gauname lėšas už klasę ir už grupę", – kalbėjo V.Brazienė.

Klaipėdos mokyklos, sulaukusios papildomų dotacijų, esą ne itin džiaugiasi, nes mato, kad finansinė situacija metų pabaigoje bus sudėtinga.

Klaipėdos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė, H.Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė, paklausta, kaip vertina papildomas valstybės dotacijas ugdymui, buvo lakoniška: "Liūdesys."

"Iš to, ką ugdymui finansuoja valstybė, Klaipėdoje dengiama tik 85 proc. išlaidų. Savivaldybė perėmė mokytojo padėjėjo ir karjeros specialisto finansavimą. Tačiau net ir šiuo atveju Klaipėdai trūksta pinigų. Jau dabar aišku, kad absoliučiai daugumai uostamiesčio mokyklų gruodį neužteks lėšų algoms. Situacija yra įtempta. Gal kam ir smulkmena, kad mokyklai pritrūks kokių 15 tūkst. eurų. Bet faktiškai tai yra 15 žmonių atlyginimai", – teigė J.Andrijauskienė.

Anot jos, pati etatinio apmokėjimo idėja yra gera, tačiau bėda ta, kad tai nėra paremta pinigais. Ir tai – didžiausias skaudulys.