Aplinkos ministerijos ketinimai nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvesti plastikinės bei metalinės taros užstato sistemą esą skurdins vartotojus ir namus vers sąvartynais. Tuo įsitikinę ir klaipėdiečiai, ir kai kurie ekspertai.

Bute – keliolika maišų

Plastikinę ir metalinę tarą priimti ir grąžinti užstatą bus įpareigotos visos didesnės šalies parduotuvės. Sistema būtų tokia, kokia dabar galioja stiklinei tarai.

Tokie pakeitimai numatomi Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuomone, sukūrus sistemą, žmonės bus finansiškai suinteresuoti nešti plastikinius butelius atgal į supirktuvę ar parduotuvę ir tokios rūšies atliekos nebekeliaus į sąvartynus, o bus perdirbamos. Ministro manymu, išloštų visi – ir žmonės, ir gamta, ir verslas.

Tačiau vartotojai jau dabar nusiteikę skeptiškai. Žmonės suvokia, kad įvedus užstatą, plastikinėje ar metalinėje taroje supakuoti produktai brangs.

Prognozuojama, kad nauja sistema vėl skriaus dirbančius ir mokesčius mokančius žmones, esą butai virs sąvartynais – keliolikoje maišų teks kaupti plastikinę, popierinę tarą ir skardines, jau nekalbant apie stiklą.

"Tai bus tik dar vienas uždarbis benamiams, nes dauguma žmonių tikrai nerūšiuos tiek atliekų, o išmes. Valkatos knis atliekų konteinerius ir pridavinės tarą į parduotuves. Tai kam nuo to geriau?" – klausė viešumo nepanorusi klaipėdietė.

Kainuos šimtus milijonų

Teigiama, kad Vakarų Europoje plastikinės taros tvarkymo sistema yra efektyvi. Esą taros užstato sistemą taiko estai, beveik visos Skandinavijos šalys. Tačiau Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas dvejopai vertino šią Aplinkos ministerijos iniciatyvą.

Pasak L.Vilimo, valstybės atstovai norėtų, kad ne tiek daug pakuočių patektų į sąvartynus, o gyventojai būtų suinteresuoti grąžinti tų pakuočių kiek įmanoma daugiau.

"Ką reiškia verslui dar viena tokia prievolė? Šita sistema iš visų pakuočių tvarkymo sistemų yra viena brangiausių. Jos įdiegimas tikrai pareikalaus didelių investicijų, kalbame apie kelis šimtus milijonų litų", – teigė L.Vilimas.

Diskutuoja dėl ploto

Esą ilgainiui ta sistema turėtų būti efektyvi ir išlaidos veikiausiai atsipirks. Gamintojai, importuotojai, kurie turės finansuoti tą sistemą, privalės tų išlaidų neperkelti ant vartotojų pečių.

Tačiau neatmetama tikimybė, jog bus priešingai. Dalis išlaidų neabejotinai teks vartotojams, nes pabrangs produktai, kurių pakuotes reikės rūšiuoti.

"Dabar vartojimas labai iš lėto atsigauna. Tad klausimas, ar šiuo metu yra pats tinkamiausias metas taikyti pakuočių rūšiavimo sistemą. Mes tarėmės su Aplinkos ministerija, kad prekybinio ploto riba nebūtų mažesnė nei 200 kv. m, nes mažesnei prekybos vietai tokios investicijos būtų pernelyg didelė prabanga", – sakė L.Vilimas.