Artėjantį vasaros sezoną pasitinkantys pajūrio kurortų verslininkai apsisprendimų kryžkelėje. Kiekvieną litą skaičiuojantys poilsiautojai paslaugų tiekėjus verčia atsargiai kalbėti apie ketinimus didinti maitinimo ar apgyvendinimo kainas.

Gerėjimo ženklų nejaučia

Jei įsilingavus vasarai jos įprastai kiek ir kils, Palangos bei Neringos verslininkai linkę manyti, jog bent jau nebus didesnės nei pernai.

„Aš tai kainas kelčiau kiekvieną dieną. Kiek kiaušiniai, kiek pienas, mėsa, kiek elektra, dujos subrango? Už dyką juk niekas nedirba, mes ne labdaros organizacija“, – rėžė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas.

Tačiau palangiškis negalėjo pasakyti, ar tokiomis pat nuotaikomis gyvena ir kiti jo kolegos – esą kiekvienas išlaidų ir pajamų reikalus sprendžiąs individualiai.

Pagrindinėje Palangos gatvėje ištisus metus veikiančios kavinės „Molinis ąsotis“ savininkas Klaidas Pakutinskas mano, jog į kainų augimą poilsiautojai reaguotų labai jautriai.

„Vilniaus ar Kauno restoranuose, kavinėse matyti šioks toks judėjimas, atsigavimas, o Palangoje kokių nors gerėjimo ženklų nesijaučia, žmonės tikrai skaičiuoja pinigus ir neišlaidauja“, – tvirtino verslininkas.

Tenka susiveržti diržą

Pašnekovas prisipažino kol kas negalįs pasakyti, ar jo kavinės meniu kainininkas artimiausiu metu kis – tai esą priklausys nuo to, kiek lankstūs bus tiekėjai.

„Nežinia, kokias jie kainas pasiūlys prieš vasarą. Kol kas patiekalų nebranginome, nors brango ir produktai, elektra bei dujos“, – vardijo verslininkas.

Pasak K.Pakutinsko, bent jau pastaraisiais metais tiek sezono, tiek ne sezono metu kavinėje kainos buvo tos pačios.

Dar neapsisprendėme – ar įsilingavus vasarai paslaugų kainos bus didesnės nei pernai, sakė ir kitos ištisus metus J.Basanavičiaus gatvėje veikiančios kavinės bei apartamentų namų „1925“ savininkė Ramunė Veisienė.

Verslininkė pripažino, jog tradiciškai didžiausio lankytojų srauto tikimasi liepą, tačiau esą apgyvendinimu poilsiautojai jau po truputį domisi. „Didelių pokyčių, palyginti su ankstesniais metais, negalėčiau išskirti, panašiai dirbame kiekvienais metais“, – teigė R.Veisienė.

Vilčių teikia emigrantai

„Šis klausimas užduodamas kiekvienais metais. Manau, kad kainos nebus stebuklingos – juk turime parduoti produktą už teisingą kainą“, – tvirtino bendrovės „Šventoji“, valdančios sezoninį restoraną „Paršelio rojus“, direktorius Gintautas Rekašius.

Tačiau verslininkas prisipažino, jog neretai pasigirstančias replikas apie sostinės maitinimo įstaigas lenkiančias kurortines kainas vertina skeptiškai.

„Štai atvažiuoja iš Vilniaus ir sako – oi, ten pigiau. Bet juk mes puikiai žinome, kur kas ir kiek kainuoja. Ir tikrai Vilniuje nėra pigiau. Galiausiai kiekvienas turi pasirinkimą, kur karbonadą valgyti už 5, o kur už 16 litų“, – aiškino pašnekovas.

Nepaisant kiek pasikeitusių poilsiautojų lūkesčių ir įpročių, G.Rekašius prisipažino, jog naujojo sezono išvakarėse nuotaikos veikiau optimistinės nei pesimistinės.

„Žmonės negali gyventi visuotiniame liūdesyje ir depresijoje. Jiems reikia ir pailsėti, ir pasidžiaugti. Juk matome, kad kai tik saulė išlenda, Palangos gatvės bemat prisipildo. Bus graži vasara, bus ir žmonių. Rugpjūtį į gimtinę grįš ir emigrantai, kurie taip pat norės pailsėti“, – patirtimi dalijosi G.Rekašius.

Nesibodi gaminti patys

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė pripažino, jog tradiciškai nuo liepos, kai kur – jau po Joninių – kainos kils.

„Sąlygiškai du mėnesius jos būna aukštesnės. Ir tai neišvengiama, antraip su tokiomis kainomis kaip dabar mūsų verslas neišgyventų. Pavyzdžiui, jei dabar kambarį galima išsinuomoti ir už 60–80 litų parai, vasarą – ne mažiau kaip už 100–120“, – palygino pašnekovė.

Tačiau ji patikino, jog bent jau didžioji dalis verslininkų, palyginti su praėjusių metų sezonu, paslaugų branginti neketina.

„Kol kas ryškesnių atsigavimo ženklų nematome. Žmonės labai skaičiuoja – ar dėl to, kad jų finansiniai pajėgumai mažesni, ar kad dar išsigandę, – svarstė neringiškė. – Žinoma, verslas investuoja, apgyvendinimas darosi komfortabilesnis, gal ir turėtų būti brangesnis, bet verslininkai kainų nekelia, antraip neužpildys viešbučių. Ypač maitinimo įstaigos peržiūri savo meniu, nes produktai labai pabrango, ir tenka pasistengti, kad būtų galima išlaikyti tą patį kainų vidurkį.“

Be to, I.Baltrušaitienės pastebėjimu, vis daugiau į kurortus atvykstančių poilsiautojų maistą pageidauja gamintis patys, tad populiarėja apgyvendinimo vietos su įrengtomis virtuvėlėmis.

Pašnekovė svarstė, jog tai ne vien sunkmečio padarinys.

„Tenka stebėti, jog maždaug kas dešimtmetį keičiasi “valgymo mada„. Dabar žmonės labai pamėgo vadinamuosius daržovių kokteilius, rūpinasi sveika mityba, tiesiog maitinasi kitaip“, – mano neringiškė.

Domisi ir kinai

I.Baltrušaitienė neneigė, jog, palyginti su kovu, apgyvendinimo vietų rezervacija gerokai suaktyvėjo.

„Tačiau kad būtume sulaukę daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu metu ir kad viešbučiuose jau nebėra laisvų vietų, tikrai negalėčiau pasakyti“, – teigė pašnekovė.

I.Baltrušaitienė pripažino, jog turistinio sezono išvakarėse Neringos verslininkai nemažai vilčių sieja su užsienio, ypač – Rusijos poilsiautojais.

„Galime pasidžiaugti, kad ši rinka atsigauna. Žiemą savaitgaliais sulaukdavome labai daug svečių iš Kaliningrado. Tai yra mokūs klientai, tik tiek, kad vasarą jie turi platesnį pasirinkimą, o įvažiavimo į mūsų šalį formalumai jiems yra varginami“, – pripažino pašnekovė.

I.Baltrušaitienės duomenimis, tarp Neringą dažniausiai aplankančių turistų vis dar dominuoja vokiečiai, tačiau jau nemažai svečių atvyksta ir iš Skandinavijos šalių, vidurvasarį pagausėja italų.

Pašnekovės pastebėjimu, šiemet nemažai užsakymų neringiškiai sulaukė iš Kinijos.

Verslininkė apgailestavo, kad kasmet iš užsienio atvykstantys poilsiautojai susiduria su įsisenėjusia problema, kad pajūrio neįmanoma pasiekti oro linijomis.

„Su susisiekimu labai prasta padėtis“, – pripažino pašnekovė.