Keturios stovyklos dienos buvo skirtos pristatyti Mažojoje Lietuvoje gyvenusias gyventojų grupes – kopininkus (senuosius Kuršių nerijos gyventojus), pelkininkus (pelkėse ar šalia jų įsikūrusius gyventojus), žemininkus (senuosius laukų gyventojus-ūkininkus) – jų tradicijas, gyvenimo būdą, juos formavusią gamtinę aplinką.

Stovyklautojai šias gyventojų grupes pažino aplankydami jų gyvenamąsias vietoves (Nidą, Aukštumalos pelkynus), išbandydami amatus, kuriais užsiėmė senieji lietuvininkai, klausydami paskaitų, dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, muzikuodami.

Vaikų ir jaunimo etnokultūrinė stovykla „Vėlungis“ buvo ne tik puiki proga vaikams ir jaunimui daugiau sužinoti apie savo etninio regiono specifiškumą ir išskirtinumą, bet ir susirasti bendraminčių, susidraugauti su savo ir kitų folkloro kolektyvų nariais, kurti bendruomenę, užtikrinančią tradicijų tvarumą ir tęstinumą.