Verslas euro nebijo?

Stambusis uostamiesčio verslas artėjančio euro įvedimo nebijo ir jokių grėsmių dėl valiutos pakeitimo neįžvelgia, – daugumos uosto bendrovių finansiniai srautai seniai skaičiuojami eurais. Latvių patirtis byloja, kad daugiausia problemų dėl šių permainų gali kilti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Stambusis uostamiesčio verslas artėjančio euro įvedimo nebijo ir jokių grėsmių dėl valiutos pakeitimo neįžvelgia, – daugumos uosto bendrovių finansiniai srautai seniai skaičiuojami eurais. Latvių patirtis byloja, kad daugiausia problemų dėl šių permainų gali kilti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Latvių patirtis

Ekonomistė, buvusi Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė akademikė Baiba Rivža dienraščiui pasakojo, kad jos šalyje perėjimas nuo lato prie euro buvo sklandus.

Dvi savaitės po įvedimo buvo galima atsiskaitinėti ir nacionaline, ir ES valiuta.

"Paskui pereita prie euro, bet latai buvo visur priimami ir keičiami. Tai tęsėsi pusmetį, po to latus buvo galima pasikeisti tik valstybiniame Latvijos banke. Ir tai bus galima daryti neribotą laiką, kad žmonės neprarastų turimų pinigų", – pasakojo B.Rivža.

Jos teigimu, permainas Latvijos gyventojai priėmė labai ramiai, o kainos lig šiol ženklinamos ir latais, ir eurais.

"Manau, kad verslininkams, kurie užsiima prekyba su užsieniu, valiutų kaita buvo labai naudinga, nes jiems nieko nebereikėjo keisti. Keliaujantiems žmonėms taip pat tapo lengviau. Tačiau tam tikros prekės po euro įvedimo šiek tiek pabrango. Vis dėlto prekybos centrai turėjo išlaidų, reikėjo pirkti naujas programas kasos aparatams", – teigė B.Rivža.

Be to, prekybininkai turėjo įsigyti eurų, kad galėtų jais atidavinėti grąžą. Esą jiems tas pereinamasis laikotarpis sukėlė tam tikrų rūpesčių.

Deputatai latus laikė kojinėse

Teigiama, kad valiutų keitimas sudarė galimybes tam tikru atžvilgiu inventorizuoti Latvijos valstybėje esančius pinigus, nes buvo identifikuota, kiek grynųjų namuose turėjo sukaupę gyventojai.

"Paaiškėjo, kad žmonės turi labai daug grynųjų, net Seimo deputatai nepasitikėjo bankais ir savo dideles santaupas laikė namuose. Turėjome problemų su "Krājbanku", todėl žmonių įtarumas suprantamas. Gyventojams buvo leidžiama keisti neribotą kiekį latų ir jiems nereikėjo aiškinti, iš kur juos gavo", – tikino B.Rivža.

Ekonomistė teigė, kad latus jie galės išsikeisti visą gyvenimą. Šiuo metu Latvijos gyventojai jau ima priprasti prie naujos valiutos.

"Gerai yra tai, kad keičiant latus į eurus žmonės gaudavo didesnę sumą pinigų, taip psichologiškai buvo lengviau. Pavyzdžiui, iškeitus 2 tūkst. lyrų, žmogus gautų 20 eurų, dėl tokio skirtumo ištinka šokas. O pas mus buvo atvirkščiai. Pastebėtina tai, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės pas mus viską dar perskaičiuoja latais", – teigė B.Rivža.

Neslepiama, kad nacionalinės valiutos latviams labai gaila. Teigiama, kad su ja prarasta dalis šalies istorijos, tačiau bankai išleido jubiliejinių latų komplektus, kuriuos žmonės galėjo įsigyti atminimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių