Nors Jūros šventės biudžetas kasmet viršija milijoną litų, liūto dalį renginių sąmatos sudaro rėmėjų lėšos. Organizatoriai pastebi, kad daugumai mecenatų labiau svarbus tradicijų saugojimas, bet ne komercinė nauda.

Prisideda vedami patriotizmo

Šių metų Jūros šventės biudžetas yra 1 mln. 200 tūkst. litų – beveik toks pat, kaip ir pernai. Dalinį 459 tūkst. litų finansavimą yra skyrusi Klaipėdos miesto savivaldybė, dar 66 tūkst. taip pat atseikės iš miesto biudžeto. Visą likusią biudžeto dalį sudaro mecenatų parama.

"Be verslo pagalbos Jūros šventė būtų skurdoka. Pagrindiniai rėmėjai išlieka aludariai, su jais turime sutartį penkeriems metams. Kasmet šventei jie įsipareigoję skirti po 100 tūkst. litų. Bet dažniausiai jų parama būna didesnė. Ypač tada, kai sugebame apginti savo idėjas, kurias norime įgyvendinti", – pasakojo Jūros šventę organizuojančios viešosios įmonės "Klaipėdos šventės" vadovas Romandas Žiubrys.

Anot jo, ilgametes tradicijas puoselėjančią fiestą didžiosios Klaipėdos bendrovės remia ne tik siekdamos komercinės naudos, bet ir vedamos patriotinių jausmų.

Teigiama, kad Jūros šventė yra miesto renginys, o reklamos atsipirkimo galimybės – ribotos.

"Kadangi visi renginiai čia yra nemokami, didžiąją dalį lėšų skiriame programai arba miesto puošybai. Gerai yra tai, kad neturime problemų dėl žiūrovų. Jiems tiesiog reikia pranešti, kada vyks Jūros šventė, ir jie atvažiuoja", – teigė R.Žiubrys.

Rėmėjų buvo visada

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė teigė, kad pati svarbiausia miesto šventė visais laikais sulaukdavo rėmėjų. Esą net jei ekonominė situacija būdavo nepalanki, verslas šiam renginiui atrasdavo lėšų.

"Buvo pora metų, kai Jūros šventei pinigų iš miesto biudžeto nebuvo skiriama. Tada gelbėjo tik rėmėjai. Reikia atiduoti pagarbą uostamiesčio įmonėms, kad Jūros šventė tapo Klaipėdos pasididžiavimu", – tvirtino N.Laužikienė.

Jos įsitikinimu, šventei pinigus verslininkai skiria genami ne rinkodaros tikslų, o patriotinių jausmų. Lėšas skiriantieji mano, kad tiesiogiai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio kūrimo.

Domisi, kur leidžia pinigus

Pasak R.Žiubrio, pastaruoju metu mecenatai nori žinoti, kam konkrečiai bus skirti jų paaukoti pinigai.

"Šiemet bendrovė "Klaipėdos nafta" remia fontanų šou Jono kalnelyje. Šis sumanymas – vertas tų pinigų. Ir jie norėjo, kad jų parama būtų skirta būtent šiam projektui. Rėmėjų, kurie finansavimą skiria konkrečiam šou, atsiranda ir daugiau", – teigė pašnekovas.

Anot jo, pinigų prašymas renginiui nėra dėkingas dalykas. Pasitaiko ir tokių bendrovių, kurios net neatsiliepia į kvietimą finansiškai prisidėti prie Jūros šventės.

"Esame susidūrę su keliomis kompanijomis uoste, kurioms išsiuntėme pasiūlymus dėl rėmimo ir jie net neatsakė į mūsų laišką. Keista, kad jie nesupranta, jog tas rėmimas gali būti ir simbolinis tūkstantis litų. Manau, uosto bendrovei tai nėra didelė suma. Apmaudu, kad jie nenori dalyvauti miesto gyvenime", – teigė R.Žiubrys.

Pokalbininkas prisiminė, kad yra ir daug bendrovių, kurios po siūlymo prisidėti organizavo susitikimą ir džiaugėsi galinčios pagelbėti.

"Šie metai bendrovėms finansiškai yra lengvesni nei pernykščiai. Jaučiame, kad verslas kvėpuoja lengviau ", – tvirtino R.Žiubrys.