Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams sukanka 95 metai. Ši verslo savivaldos institucija – pati seniausia šalyje. Šiandien ji vienija 235 Vakarų Lietuvos regiono įmones. Pripažįstama, jei Lietuvoje neveiktų Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, daugeliu atvejų verslui bendrauti su valdžios institucijomis būtų kur kas sudėtingiau.

Narystė – laisva valia

Šiandien Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai – verslo savivaldos institucija mini solidų veiklos jubiliejų.

"Šie rūmai verslininkams tikrai reikalingi, nes jie teikia tokių paslaugų, kurios būtinos. Tai yra užuovėja verslui, tam tikrų sprendimų radimo, jų aptarimo vieta. Čia galima gauti naujų žinių, naujų kontaktų. Savo būtinumą rūmai jau įrodė", – pabrėžė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas.

Šiuo metu Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija 235 įmones, visi penki Lietuvos rūmai turi pusantro tūkstančio narių.

"Šiais metais keli mūsų nariai pasitraukė iš rūmų, tačiau tai yra natūrali atranka. Vieni bankrutuoja, kiti nedirba, dar kiti keičia savo darbo sritį, todėl ir vyksta tokia kaita. Tačiau masinio narių sumažėjimo ar padaugėjimo kol kas nejaučiame", – tvirtino Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Lietuvoje rūmų nariais verslo atstovai tampa laisva valia, nors didžiojoje daugumoje Europos šalių narystė yra visuotinė.

"Mes nenorime savo veiklos nei iškelti, nei sureikšminti, tiesiog tokį modelį pasirinko valstybė. Tačiau jei Lietuvoje neveiktų Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, daugeliu atvejų bendrauti su valdžios institucijomis būtų kur kas sudėtingiau", – pabrėžė V.Krolis.

Regionų plėtros nauda

Jubiliejaus proga spalio 1 d. Vakarų Lietuvos verslo bendruomenei ir rūmų nariams rengiamas verslo forumas
"Regionų plėtra: galimybės verslui, nauda visuomenei".

Šio renginio metu bus aptarti investicijų į regionus planai, socialinės atskirties mažinimo perspektyvos, galimybės regionų verslininkams naujuoju finansiniu laikotarpiu.
2014–2020 metais ES regioninei ir sanglaudos politikai skiriama 352 mlrd. eurų, iš jų Lietuvai – 8,5 mlrd. eurų.

Anot B.Petrausko, gaunami ES milijardai privalo būti ne "pigūs" ar "įsisavinami" pinigai, o naudojami tiksliai konkretiems ilgalaikiams tikslams pasiekti.

"Verslas regionuose taip pat turi žinoti savo veiklos perspektyvas ir planuoti jos pokyčius. Pagrindinis investicijų ir jų efektyvumo rodiklis turi būti konkurencingumo augimas", – sakė B.Petrauskas.

Teigiama, kad forume svarbu aptarti Lietuvos regionų plėtros perspektyvas, iš atsakingų ministerijų vadovų sužinoti naujausią informaciją, susijusią su Lietuvos planais regionų politikoje, nes dėl nepakankamai aktyvios regionų politikos ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp regionų nemažėja.

Netolygi ekonominė plėtra, socialiniai skirtumai, gyventojų migracija lemia ir verslo problemas regionuose, taip pat verslo koncentraciją į didžiuosius miestus.

Renginyje dalyvaus daugiau kaip 130 įmonių atstovų iš Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių, Plungės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus.

Pagerbs nusipelniusiuosius

Tos pačios dienos vakare Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai savo narius ir svečius pakvies į rūmų veiklos jubiliejaus iškilmes Klaipėdos koncertų salėje.
Iškilmių metu oficialiojoje dalyje bus įteikti svarbiausi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimai.

Dviem asmenims bus įteikti padėkos ženklai, penkiems verslo atstovams – pareikštos padėkos. Keturi asmenys bus apdovanoti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų sidabro ir bronzos "Darbo žvaigždėmis".

"Tarpukario Lietuvoje "Darbo žvaigždes" nusipelniusiems verslo atstovams kasmet teikdavo aukščiausi šalies vadovai. Šie apdovanojimai buvo atkurti, bet jie liko tik rūmų apdovanojimai. Aukščiausias apdovanojimas yra auksinė "Darbo žvaigždė", tačiau ją yra gavę vos keli žmonės, vienas jų – Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus", – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro.

Atsikūrė pirmieji Lietuvoje

Išskirtina tai, kad Klaipėdos krašte ši verslo savivaldos organizacija buvo įsteigta anksčiau negu Lietuvoje (1925 m. Kaune).

Klaipėdos pirklių korporacija buvo pertvarkoma į Prekybos rūmus remiantis nauja 1897 m. Prūsijos įstatymo redakcija.

Ji suteikė rūmams juridinio asmens statusą ir naujų funkcijų, tarp kurių – ekspertų prisaikdinimas, produktų kilmės sertifikatų išdavimas, be to, turėjo prisidėti pildant prekybos registrą.

1919 m. spalio 1 d. Pirklių korporacijos taryba priėmė Reorganizavimo ir Prekybos rūmų rinkimų statutus.
Klaipėdos prekybos rūmų (vok. Handelskammer Memel) veiklos teritorija apėmė Klaipėdos miesto ir Klaipėdos bei Šilokarčemos kaimiškąsias apskritis.

"Anais laikais, prieš 95 metus, Klaipėdos prekybos rūmams buvo suteiktos didelės teisės. Tai buvo galinga institucija. Atkuriant rūmus buvo padaryta klaida, kai narystė buvo leista laisva valia. Bet kuriuo atveju mes labai skiriamės nuo kitų verslo asociacijų – jie stiprūs šalies centre, mes stiprūs regionuose", – pabrėžė V.Krolis.

Gyvybingų idėjų kalvė

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius įsitikinęs, kad valstybei naudinga turėti stiprią verslo organizaciją, dirbančią regionuose, su kuria galima visada pasitarti ir gauti kvalifikuotą išvadą verslo klausimais.

B.Petrauskas atkreipė dėmesį, kad ši verslo organizacija ne tik seniausia Lietuvoje, bet ir, atgavus nepriklausomybę, Klaipėdoje atsikūrė anksčiausiai iš visų.
Rūmų prezidentas tai sieja su tuo, kad Klaipėda yra uostamiestis ir čia verslo idėjos gyvybingesnės nei kur kitur Lietuvoje.

"Juk laisvoji ekonominė zona irgi pas mus pirmuosius pradėjo veikti. O kitur dar tik dabar bando kurtis. Mes vieni pirmųjų atkūrėme ir rūmų veiklą, galbūt dėl to, kad esame labiausiai nutolę į Vakarus, gal todėl, kad čia yra jūrų uostas", – svarstė B.Petrauskas.