Paskutiniu momentu suabejojo
Už tokį šalies vadovo siūlymą balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo 4, o susilaikė 15.
Išvakarėse šį klausimą svarstęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui nutarė siūlyti dar kartą patvirtinti jau priimtas pataisas.
Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, tokiu atveju įstatymas neįsigaliotų, kol išaiškinimo nepateiktų Konstitucinis Teismas.
Tačiau Seimas nepritarė, kad jau anksčiau Seimo priimtos pataisos būtų iš naujo patvirtintos.
Konservatorė Ingrida Šimonytė prieš Seimo balsavimą siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai.
„Išmintingiausia, ką Seimas galėtų padaryti, – priimti šitą įstatymą tokį, koks jis dabar yra, ir priimti sprendimą Seimo vardu kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo. Tokiu atveju mes čia nedvejotumėme ir net neturėtume eilės labai garbingų teisininkų kartais skirtingų nuomonių, bet turėtume išaiškinimą būtent konkrečiu klausimu iš Konstitucinio Teismo“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak parlamentarės, tada galbūt nereikėtų gailėtis dėl sprendimų, kuriuos buvo galima padaryti, bet Seimas nepadarė.
„Kaip ten bebūtų, šį projektą, kol atkeliavo į Seimą ir buvo priimtas, vertino turbūt kokių šešių ar septynių institucijų teisininkai, ir šita abejonė dėl atitikimo Konstitucijai iškilo jau tiktai paskutiniu momentu, kuomet prezidentas turėjo dėti parašą“, – pridūrė I. Šimonytė.
Į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu nebus galima. Seimas vakar palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo.
Panašios diskusijos Suomijoje
Tuo metu „aušrietis“ Raimundas Šukys teigė, kad Konstitucijoje yra absoliutus draudimas laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Lietuvą.
„Konstitucijoje numatyta, kad masinio naikinimo ginklo negali būti Lietuvos teritorijoje, ir visiškai nesvarbu, ar jis priklauso užsienio valstybe, ar Lietuvai, ar yra laive, ar ne“, – kalbėjo R. Šukys.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad panašios diskusijos vyksta ir Suomijoje: „Suomijoje aiškina labai paprastai: šalis, įstojusi į NATO, peržiūri savo nuostatas.“
G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Kontrolės sistema nesuveikė?
Šalies vadovas veto dekrete teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Tai, anot prezidento, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje ir nenumatyta jokių išimčių.
Pakartotinai vetuotas Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė – 71 parlamentaras.
Įstatymą Seimui anksčiau pateikusi Susisiekimo ministerija žiniasklaidai teigė pastabų iš institucijų dėl šios nuostatos derindama projektą nesulaukusi.
Visgi naujame projekte nurodyta, kad šiuo atveju, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui nepateikus pastabos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, nesuveikė parlamento vidinė prevencinė kontrolės sistema.
Įvykdyta uosto pertvarka
Kaip skelbta anksčiau, dabar dar kartą priimtais Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.
Keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai bus sprendžiami Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai deleguojami Susisiekimo ministerijai.
Kaip anksčiau komentavo susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pokyčiai padės užtikrinti vienpakopį uosto valdymą, kuris yra paprastesnis nei dabartinis, leistų efektyviau organizuoti sprendimų priėmimą ir atitiktų Akcinių bendrovių įstatymą.
Taip pat numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.
Esant grėsmėms, ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.
Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, pakeistas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas – uosto žemės naudotojai dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.
Naujausi komentarai