Sudegusiame kelte "Lisco Gloria" sunkvežimius ir krovinius praradę vežėjai jau beveik susitaikė su galimais milijoniniais nuostoliais. Jei bus įrodyta, kad gaisras kilo viename sunkvežimių, jūrų bendrovė "DFDS Lisco" atlyginti žalos neprivalės.

Vandenyje – savaitę

Vakar vakare nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" būstinėje surengtas nukentėjusiųjų kelte "Lisco Gloria" vežėjų susirinkimas su jūrų teisės specialistais ir bendrovės "DFDS Lisco" atstovu.

"Pasak "DFDS Lisco" atstovo, laive tikriausiai yra išlikusių sveikų transporto priemonių ir krovinių. Tačiau situacija paaiškės tik tada, kai į kelto vidų galės patekti ekspertai. Kita vertus, koviniai ir automobiliai išbuvo po vandeniu jau maždaug savaitę, todėl vargu ar pamatysime ten ką nors gero", – tvirtino "Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Esą dalis nuostolių jau suskaičiuota. Vežėjai vien dėl sugadintų transporto priemonių patyrė apie 30–50 mln. litų nuostolių.

Tačiau A.Kondrusevičius patikino, kad visa ši suma vežėjams veikiausiai bus atlyginta.

"Noriu pasidžiaugti ir padėkoti draudimo bendrovėms, kad jos parodė didelį supratingumą ir jau net pradėjo mokėti išmokas už prarastus vilkikus bei puspriekabes. Visi reikalai, kurie yra susiję su Kasko draudimu, juda greitai", – džiaugėsi "Linavos" vadovas.

Galvosūkiai – dėl krovinių

Didžiausias galvos skausmas esą kyla dėl kompensacijų už krovinius.

Skaičiuojama, kad nuostolis dėl krovinių praradimo taip pat gali siekti apie 50 mln. litų. Tačiau kol kas tai esą tik spėlionės.

Anot A.Kondrusevičiaus, iš kai kurių vežėjų sąskaitų užsakovai jau pradėjo išskaičiuoti pinigus už prarastus krovinius. Pačioms transporto įmonėms kompensacijų dar reikės palaukti.

Pirmiausia į daugelį klausimų turės atsakyti avarijų ir žalų ekspertai. Bene svarbiausias – kur ir dėl kieno kaltės kilo gaisras.

Vėliau darbo imsis jūrų teisės specialistai, o tik užvertus paskutinį bylos puslapį vežėjai gali tikėtis kompensacijų.

Šansų atgauti viską mažai

Tiesa, teisininkų nuomone, šansų atgauti visus pinigus labai nedaug, mat jau apie šimtmetį nesikeičiančios tarptautinės jūrų teisės konvencijos ir susitarimai sausumos vežėjams yra nepalankūs.

"Vežėjai tikrai gali tikėtis gerokai mažesnių kompensacijų, nei privalės išmokėti patys. Toks jau yra teisinis reglamentavimas. Už žalą, padarytą jūroje, vežėjo atsakomybė siekia 8 litus už sugadinto ar prarasto krovinio kilogramą. Sausumos vežėjai už prarasto krovinio kilogramą įsipareigoja mokėti iki 10 eurų. Be to, yra net 17 atvejų, kai laivo savininkas neprivalo mokėti jokių kompensacijų. Vienas tokių atvejų, kai avarija kyla ne dėl laivo įgulos, o dėl trečiųjų asmenų (šiuo atveju vilkikų ar jų vairuotojų) kaltės, ir laivo įgula padaro viską, kad avarijos išvengtų bei neleistų jai plisti", – tikino jūrų teisės specialistė Regina Derkinytė.

Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu keliama versija, jog gaisras kilo viename vilkikų.