Žiemojančių vandens paukščių apskaitą organizuoja Lietuvos ornitologų draugija.

Paprastai paukščiai skaičiuojami kelias dienas tuo pačiu metu visoje šalyje, dažniausiai antrąjį sausio savaitgalį.

Svarbi paukščių stebėjimo sąlyga yra geras matomumas, kurio žiemą virš jūros dažnai tenka išlaukti.

Stebimi ir registruojami visi paukščiai: vandenyje plūduriuojantys, nardantys, skrendantys ar žuvę.

Jei leidžia sąlygos ir yra galimybės, į specialias stebėjimo lenteles įrašomas ir paukščių amžius.

Baltijos jūroje sankaupas formuojančius žiemojančius vandens paukščius suskaičiuoti šį sykį buvo galima tik nurimus jūroje siautusiai audrai.

50 km priekrantės teritorijoje stebėta 12-os skirtingų rūšių 7 856 paukščiai.

Gausiausias sankaupas suformavo nuodėgulės (5 678 individai), ausuotieji kragai (1 253), ledinės antys (634), didieji kormoranai (132).

Buvo skaičiuojamos žiemojančių vandens paukščių sankaupos ir Kuršių mariose, nuo Kopgalio iki Nidos, kur stebėta 19 skirtingų rūšių.

Pajūryje ir pamaryje stebėtojai fiksavo ir didžiuosius bei mažuosius dančiasnapius, paprastuosius kirus, klykuoles, didžiąsias antis.

Visame Baltijos jūros areale kasmet būna iki 10 mln. vandens paukščių. Bene labiausiai paplitę kirai, žuvėdros, narai, narūnėliai, antys, gagos, žąsys, gulbės.

Dalis keliauja žiemoti tolyn į pietus, dalis lieka Baltijos jūroje. Bene įdomiausias Baltijos jūroje žiemojantis paukštis yra alka, kuri šiek tiek panaši į pingviną.