Rūpinasi vienišais vaikais

"Vaikutis, kuriam daugiau nei 1 metukai, atrodė tarsi 4–5 mėnesių kūdikis. Iš pradžių atrodė, kad vaikas į nieką nereaguoja, nebuvo aišku, ar iš viso ką nors mato, maitinamas per gastrostomą, turintis daug rimtų įgimtų sveikatos sutrikimų.

Mūsų savanorės, budėjusios prie jo pirmomis dienomis, nieko nelaukdamos pradėjo vaikutį švelniai kalbinti, glostė galvytę, laikė, migdė ant rankų.

Kaip sako mūsų savanorė Raimonda: "Gavęs daug švelnumo ir individualaus dėmesio, vaikas pradėjo keistis net ne dienomis, o valandomis.

Pradėjo atsisukti kalbinamas, vis dažniau savanores apdovanodavo savo šypsena. Pastebėjau, kad ir duobutes žandukuose turi.

Po kurio laiko jau ir pats pradėjo kalbinti savo kūdikiška kalba, atrodo, lyg kviestų dar pabūti ilgiau."

Berniukas ramindavo save kišdamas į burną rankytę, kurią jau buvo nusičiulpęs iki kraujo, tad buvo su apsaugine pirštinyte.

Savanorėms pavyko jį šiek tiek atpratinti ir rasti būdų, kaip kitaip padėti jam nusiraminti, kad nereikėtų kišti rankytės.

Berniukas užmigdavo laikydamas savanorės ranką ar įsikibęs į jos pirštus", – tai viena iš iniciatyvos "Niekieno vaikai" istorijų.

Iniciatyvos "Niekieno vaikai" savanoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėje, kurie yra palikti be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros. Tokiose situacijose dažnai atsiduria vaikai iš globos namų ar paimti iš krizes patiriančių šeimų.

Sulaukė susidomėjimo

Praėjusiais metais veiklą pradėjęs projektas "Niekieno vaikai" šią vasarą pasiekė ir Klaipėdą. Birželio pradžioje buvo paskelbta savanorių paieška.

Kaip pasakojo projekto "Niekieno vaikai" vadovė Ieva Šuipė, savanorių atranka uostamiestyje sulaukė didžiulio susidomėjimo – gauta per 100 anketų. Iš jų atsirinkti 35 savanoriai.

Vadovė paaiškino, kad tiek daug žmonių reikia, nes dirbant kituose miestuose pastebima tendencija, jog kartais prie vaiko ligoninėje reikia budėti gana ilgai, kartais net visą parą. Stengiamasi, kad jam būtų užtikrintas pastovumas ir lankantys žmonės pernelyg nesikeistų.

Atrenkant savanorius, vienas pagrindinių kriterijų buvo laikas, kurį per mėnesį žmogus galėtų skirti šiai veiklai. Tai turėtų būti ne mažiau penkios dienos per mėnesį jam patogiu laiku, nes priešingu atveju būtų sunku užtikrinti pastovumą vaiko priežiūrai.

"Norisi, kad vaikas užmegztų santykį su savanoriais, kad kasdien ateitų tie patys, vaikui jau pažįstami žmonės. Kitas svarbus kriterijus – patirtis bendraujant su vaikais", – pasakojo I.Šuipė.

Dirbs dviejose ligoninėse

Iniciatorių atrinkti savanoriai – labai įvairaus amžiaus. Paskaičiuota, kad jų amžiaus vidurkis – apie 35 metai. Tarp jų esama ir gana jaunų, sulaukusių vos 20, ir peržengusių 50 metų.

Šiuo metu tarp Klaipėdos savanorių – vien moterys, nors kituose miestuose dirba ir vienas kitas vyras. Pastebima, kad šioje srityje vyrai – mažiau aktyvūs.

Po atrankos daliai savanorių surengti specialūs mokymai. Juos baigusieji jau pasirengę savanoriauti. Liepos pabaigoje bus apmokyti likusieji.

Projekto "Niekieno vaikai" atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos vaikų ligonine, tą patį planuojama padaryti su Respublikine Klaipėdos ligonine, kur kai kuriuose skyriuose kartais guli be tėvų priežiūros likę vaikai.

I.Šuipė pasidžiaugė, kad Klaipėdos vaikų ligoninės vadovybė labai palankiai įvertino jų iniciatyvą.

Prireikus budi naktimis

Nuo praėjusios savaitės pradėjusių budėti savanorių pagalbos kol kas neprireikė. Kai tik į Klaipėdos vaikų ligoninę pateks vienišas vaikas, jie bus informuojami.

Pagal patirtį kituose miestuose pastebima, kad prižiūrėti dažniau tenka kūdikius ir vaikus iki dvejų ar trejų metų. Pasitaiko ir vyresnių vaikų.

Gerokai ūgtelėjusiems ligoniams nuolatinės priežiūros nereikia, tačiau savanoriai ir su jais stengiasi praleisti kuo daugiau laiko – ne mažiau nei pusdienį per dieną, praskaidrinti jų kasdienybę.

Nuo iniciatyvos pradžios, praėjusių metų birželio 1-osios, pasirūpinta 130 vienišų vaikų. Savanoriai laiką su vaikais leidžia ne tik darbo dienomis, bet ir vakarais, savaitgaliais, esant poreikiui – ir naktimis.

Klaipėda tapo ketvirtuoju miestu, kur savo veiklą tęsia projektas "Niekieno vaikai". Iniciatyva vykdoma Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Poreikis yra

Prieš gerus metus buvo kilęs ažiotažas, kai viena mama socialiniame tinkle pasidalijo įspūdžiais iš Klaipėdos vaikų ligoninės, kur gulėjo su savo sūnumi.

Į tą pačią palatą buvo paguldyta be priežiūros likusi keturių mėnesių mergaitė. Berniuko mamą tuomet pašiurpino viena likusi ir nuolat verkusi mažoji pacientė. Slaugytojos moteriai paaiškino, kad neprivalo rūpintis verkiančia mergaite.

Tokių situacijų pasitaiko ne tik uostamiestyje, bet visose šalies ligoninėse, kur gydomi vaikai.

Iniciatyvos "Niekieno vaikai" sumanytojos pastebi, kad ligoninės personalas pasirūpina būtiniausiais be priežiūros likusių vaikų poreikiais, tačiau jie neturi galimybių pasirūpinti emocine mažųjų pacientų gerove sunkiausiomis akimirkomis.

Pasak I.Šuipės, ligoninės gydytojai supranta, kad vienišiems vaikams neužtenka, jog personalas pas juos užeitų vos keletą kartų per dieną, patiems mažiausiems reikia, kad žmogus šalia būtų nuolat.