Keleiviai reagavo dar prieš karantiną

Verta pastebėti, kad keleiviai jau epidemijos pradžioje atidžiai sekė informaciją ir reaguodavo net anksčiau, nei būdavo skelbiami oficialūs sprendimai ir apribojimai. Karantinas buvo įvestas kovo 16 d., tačiau jau kovo 13 d. savo informacinėje sistemoje matėme ketvirčiu kritusį kartinių bilietų žymėjimą. Todėl nebuvo netikėta, kad pirmąją karantino dieną, kovo 16-ąją, kelionių sumažėjo 73 proc., o po kovo 23 dienos jau pasiekėme dugną – autobusuose beliko tik 23 proc. buvusiųjų keleivių.

Ridą „pjovėme“ per kelis kartus

Viešojo transporto tvarkaraščiai, įvertinus kelionių skaičiaus kritimą, buvo retinami keliais etapais – ~8 proc. karantino pradžioje (kovo paskutinės 2 savaitės) ir daugiau nei 24 proc. balandį–gegužę. Etapiškumą lėmė tvarkaraščių pritaikymas likusiems keleiviams pagal salono užpildymo privalomus reikalavimus: vairuotojo darbo vietos atitvėrimas sumažino galimą keleivių skaičių ~10 proc., privalomas sodinimas šachmatine tvarka ir atstumo išlaikymo reikalavimas – dar 50–55 proc. (priklausomai nuo autobuso modelio). Dar ženklesni tvarkaraščių mažinimai jau būtų lėmę karantino tvarkos pažeidimus.

VT sistemos stuburas – 3 gatvės

Tai apibendrintas vaizdas apie vidutinišką reisų apkrovą pagrindinėse miesto ašyse. Matome du esminius pokyčius nuo kovo pradžios iki dabar: vidutinė reiso apkrova kiekvienoje ašyje sumažėjo maždaug perpus; kartu sumažėjo santykiniai skirtumai tarp ašių apkrovų. Keleivių skaičiui nukritus labiau, nei sumažinome ridą, salonai pasidarė erdvesni ir saugesni. Tačiau, atsižvelgiant į stebimą dinamiką, prognozuojame, kad vidutinė ašių apkrova augs ir todėl prireiks, siekiant neperžengti saugumo parametrų, didinti ridą.

Tačiau šitie skaičiai – tai tik „vidutinė temperatūra ligoninėje“. Šiuo metu mums didžiausią rūpestį kelia reisai, kuriuose salonų užpildymas yra didžiausias. Vedame jų statistiką ir reaguojame į apkrovos pokyčius.

Dėmesio fokusas – pilniausiems reisams

Grafike atkreiptinas dėmesys, kad maksimalų keleivių skaičių reise skaičiuojame ne momentinį (neturime galimybės IT priemonėmis fiksuoti išlipimo fakto), o per visą reisą. Suprantama, reiso metu žmonės ir įlipa, ir išlipa, nuo maršruto pradžios iki pabaigos važiuoja tik vienetai. Tačiau pačią bendriausią indikaciją (greta kitų atrankinio monitoringo priemonių) apie galimą momentinę reiso apkrovą suminis keleivių skaičius duoda.

Matome, jog paskutinėmis savaitėmis reisų su 35+ keleivių skaičius, nors kiek ir pašokinėdamas, auga. Tai verčia mus nors ir atsargiai, tačiau didinti ridą, kad išlaikytume saugumo parametrus.

Kartu turime pastebėti, jog kelionių pikai paskutiniu metu suplokštėjo, tai dabar kiek palengvina mums saugaus kelionių organizavimo darbą.

Dienos svyravimai suplokštėjo

Karantino metu suplokštėjo rytiniai ir vakariniai pikai. Tai siejame su pasikeitusiu įmonių ir įstaigų, mokyklų darbo režimu. O ir mes patys skelbėme tuščiausių salonų valandas tiems keleiviams, kurie gali laisviau planuoti kelionę. Tačiau normalizuojantis miesto gyvenimui lauktume rytinių ir vakarinių kelionių pikų sugrįžimo, nors jie galbūt ir nebebus tokie aštrūs kaip „geraisiais laikais“. Tai vers mus reaguoti ridos pokyčiais, kad kelionė išliktų saugi.

Subalansuotos ekonomikos – nebėra

Šiame amžiuje Klaipėdos VT dirbo pagal principą, kad iš veiklos gaunamos pajamos turi subalansuoti išlaidas. Nuosekliai kurta pažangi IT sistema leido racionaliai naudoti ridą, todėl paslaugos kokybe ir kaina – ir užtikrindami tvarumą –  nenusileidome kitiems miestams, kuriuose savivaldybės dotuoja šią paslaugą.

Dabar, bent jau šiais metais, vargu ar pavyks to pasiekti. Pačioje „duobėje“ keleivių skaičius buvo smukęs keturis kartus, o ridą dėl saugumo reikalavimų galėjome sumažinti tik ketvirtadaliu. Nors vasaros pradžioje keleivių skaičius jau viršijo pusę įprasto (60 proc. darbo dienomis), iki pajamų/išlaidų subalansavimo dar yra toli, nes paskutinėmis dienomis turėjome nors ir nežymiai, lyginant su „duobe“, padidinti ir užsakomą ridą. Galimai ridą privalėsime didinti nuo esamų žemumų ir toliau, kasdien stebėdami, kuriais karštais momentais autobusai veža per didelį skaičių keleivių.

Todėl Klaipėdos miesto (ir rajono – mes organizuojame paslaugą ir ten) savivaldybei teks įsivertinti balansą tarp ekonomikos ir saugumo ir apsispręsti, kokia apimtimi šiemet dotuoti VT sistemą.

Vasaros scenarijus

Dabar gyvename neapibrėžtumo sąlygomis, tačiau matome tendencijas ir pagal jas nuolat adaptuojame VT darbo režimą. Sumažintos, lyginant su ilgamete norma, ridos apimtys bus tokios ir išlaikytos, kelionių saugumą sieksime išlaikyti nuolat perbalansuodami labiau ir mažiau apkrautų maršrutų grafikus. Kartu pačiu realūs lieka ir atsargaus ridos padidinimo variantai.

Pasekmės bus ilgalaikės

Jau dabar matome, kaip pasikeitė paslaugos vartotojų elgsena. Daug mažiau yra perkama mėnesio terminuotųjų bilietų, jų sąskaita nežymiai išaugo e.kartinių pirkimas ir naudojimas, taip pat gerokai tapo populiaresnis trumpalaikių terminuotų 1/3/7 dienų bilietų naudojimas. Tai suprantama: neapibrėžtumo sąlygomis žmonės nėra tikri, kiek reguliariai jie naudosis paslauga.

Makroekonominėje šalies erdvėje matome žinių apie atsigaunantį lengvųjų automobilių pirkimą, miesto gatvėse taip pat gerokai pasikeitė eismo sąlygos ir automobilių skaičius. Matyt, dalis buvusių VT keleivių taip renkasi nors ir brangesnį, tačiau psichologiškai ramesnį kelionės būdą. Toks pokytis, susijęs su nemaža investicija iš šeimos biudžeto, turės savo inerciją, – tas vairuotojas tikrai dar negreit sugrįš į autobusą.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ informacija.