Pereiti į pagrindinį turinį

Viešnagė pas indėnus – ypatingas nuotykis

2016-06-11 13:00

Praleisti bent dieną tarp indėnų jų kaime – argi tai nėra viena sunkiausiai įgyvendinamų bet kurio mūsų svajonių? „Toli, brangu, sunku fiziškai“, – atrėžtų net ne skeptikas. O vis dėlto tai įmanoma.

Indėnų tiek pat, kiek lietuvių

Apsilankymas Šiaurės Amerikos indėnų kaime, kurį sukūrė Timinskų šeima Šlikiuose, Kretingalės seniūnijoje, ir mažam, ir jau senstančiam gali tapti ne tik puikiu nuotykiu, bet ir gyvenimo pamoka.

Kiekvieną ši viešnagė čia išmoko skirtingų dalykų.

Šiaurės Amerikos indėnų kaimas pasitinka keliauninkus toteminiais stulpais, tipais (tradicinėmis indėnų palapinėmis), būgnų garsais. Šeimininkas Vinetu – Mindaugas Timinskas – negaili svečiams laiko.

Panašu, kad tarp senųjų indėnų ir lietuvių – labai daug bendra. Ir vienų, ir kitų pasaulyje yra likę apie tris milijonus.

Ypatingas ryšys su gamta – dar vienas toli viena nuo kitos gyvenančias tautas vienijantis bruožas. M.Timinskas žino ir daugiu lietuvius ir Šiaurės Amerikos indėnus siejančių bendrysčių, tačiau geriau už jį apie tai niekas nepapasakos.

Indėnų kaimas yra įsikūręs vaizdingame Akmenos–Danės upės slėnyje.

Už upės stūkso tūkstantmetę kuršių istoriją menantis Ėgliškių piliakalnis. Indėnų istoriją puoselėjantis M.Timinskas savo svečius noriai iki jo palydi.

Čia pat galima sėsti į baidares ir leistis upe iki pat Klaipėdos.

Užburia apeigomis ir kalbomis

Senieji lakotai buvo išmintingi. Jie žinojo, kad atitolusio nuo gamtos žmogaus širdis pasidaro kieta, suprato, kad liovusis didžiai gerbti visa, kas gyva, visa, kas auga, netrukus sunyksta ir pagarba žmogui.

Todėl gamtos vaidmuo auklėjant jaunuolį, ugdant jo jautrumą, buvo labai svarbus.

Pakviesti į apeigoms skirtą tipį svečiai indėniškai pasisveikina su šeimininkais, pasisako pasirinktą vardą ir sėda ratu.

Jie stebi ugnies ritualą, uodžia neįprastus kvapus ir klausosi Vinetu pasakojimo apie indėnų gyvenimo dėsnius, jų išmintį, perduotą iš kartos į kartą.

Pasipuošęs plunksnų vainiku, verstos odos drabužiais Vinetu jaukina ugnį ir ramiai kalba apie amžinus dalykus – ištikimybę, meilę savo šeimai, žemei, kraštui, tradicijoms, praeičiai.

M.Timinskas siunčia ratu taikos pypkę, pasklinda malonus ir net paslaptingas kvapas.

Paliesdamas lazda kiekvieno svečio kojas bei rankas genties vadas laimina svečius linkėdamas stiprybės.

Indėnų pasaulio supratimas, garbės kodeksas, vaikų auklėjimo subtilybės – bene įdomiausios pokalbio temos.

Kaip indėnai nuimdavo priešams skalpus, kas juos to išmokė, kokie ritualai buvo būdingi senosioms gentims – dažniausiai užduodami klausimai.

M.Timinskas ne kartą buvojo Šiaurės Amerikoje, bendravo su tikraisiais šio žemyno gyventojais, tad jo įspūdžiai bei pastebėjimai tiesiog užburia klausytojus.

Gyvuliai – bendruomenės dalis

Kaimo nematę arba jau pamiršę žmonės Vinetu kaime turi puikią progą pajodinėti arkliais.

Visa banda lietuviškų juodasnukių avių leidžiasi glostomos. Vaikai neretai užsiropščia joms ant nugarų.

Didelis ir pradžioje grėsmingai atrodęs kalakutas laisvai vaikštinėja paskui šeimininką.

Atrodo, jis nežino, kad yra paukštis, ir elgiasi lyg šuo – seka svečius bei noriai leidžiasi glostomas.

Vaikams tikras džiaugsmas šerti flegmatišką ožką. Raguotoji guli netoli tvenkinio, pilno linksmų kvaksių, ir net neatsimerkdama žiaumoja mažųjų jai atkištus žolės kuokštus.

Į svečius pas Vinetu nebūtina vežtis vaišių. Čia indėnų vado žmona gamina tikrus indėniškus patiekalus.

Moteris pati maišo kelių rūšių miltus, kepa iš jų papločius, gamina senovinius indėnų valgius iš Timinskų užsiaugintų daržovių.

"Trys seserys" – taip vadinasi vienas tradicinių indėnų patiekalų. Tai savotiškas šiupinys iš trijų daržovių: moliūgų, pupelių ir baklažanų, užkepamas ant paplotėlio iš kukurūzų miltų.

Mūšis pažadina kario dvasią

Tikri Šiaurės Amerikos indėnų daiktai muziejuje sužadina vaizduotę ir pastūmėja lankytojus pačius pasigaminti sapnų gaudyklę, nusižiesti dubenį, pasigaminti papuošalą, išmokti indėnų šokių.

Išbandę rankos taiklumą ir tvirtumą mėtydami tomahauką, pašaudę iš lanko, išsipėrę indėniškoje pirtyje, vadinamoje inipiu, keliauninkai raginami Vinetu kaime likti nakčiai.

Norintiesiems patalas paklojamas tipyje, kur jiems savo paslaptis šnibžda Didžioji Dvasia.

O neseniai Timinskai sugalvojo lankytojams naują pramogą – mūšį su lankais ir strėlėmis tikroje kovoje.

Tai – komandinis, energingas žaidimas, kuriame draugiškai kovodami tam paruoštoje aikštelėje kovos dalyviai šaudo specialiomis, paminkštintais antgaliais strėlėmis.

Todėl žaidimas yra saugus ir tinkamas žaisti nuo drąsaus 12 metų paauglio iki suaugusio žmogaus, pasitikinčio savo jėgomis ir galinčio įtempti lanko templę.

Atkakli ir vieninga kova lankais pažadina kiekviename kario ar medžiotojo drąsą. Čia adrenalinas liejasi kartu su prakaitu.

Pašovus priešininką renkami taškai, kurie nulemia genties pergalę. Kovą organizuojantys Vinetu kaimo senbuviai paaiškina taisykles, pataria, kokios taktikos verta laikytis, jie yra ir svarbiausi teisėjai.

Sujungė hobį ir verslą

Viešnagė Vinetu kaime praturtina visais atžvilgiais. Vinetu kaime gyvenama ir raginama būti darnoje su gamta.

Čia būdami žmonės neteršia aplinkos. Priešingai, ją labiau pažįsta ir semiasi išminties.

Paralelės tarp tolimų pasaulio kampelių ir mūsų tėvynės verčia dar labiau domėtis savo pačių praeitimi ir pamilti gimtąjį kraštą.

Suaugusieji stebisi M.Timinsko išmone savo pomėgį paversti verslu bei visos šeimos darbo vieta, traukos objektu įvairių pramogų išsiilgusiems turistams. Dažnas atvykėlis stebisi giliame užkampyje atradęs įdomią vietą.

Čia švenčiamos svarbiausios gamtos šventės. Jau visai netrukus indėnai drauge su svečiais švęs trumpiausios nakties, mūsiškai – Joninių šventę.

Nebe pirmus metus vasarą čia atvyksta senovinio daugelio tautų muzikos instrumento – dambrelio meistrai.

Penkerius metus iš eilės į Vinetu kaimą susirinkę muzikantai įtikino žiūrovus, kad paprastučiu metaliniu instrumentu galima išgauti daugybę garsų ir demonstruoti skirtingą tembrą.

Vinetu vardu besivadinantis Mindaugas tradiciškai demonstruoja susirinkusiesiems, kad jo namai pasirinkti dambrelininkų susiėjimui ne atsitiktinai. Jo burnoje dambrelis skamba kaip Amerikos čiabuvių instrumentas.

Šiemet festivalio organizavimo ketina imtis Rusų dramos teatro aktoriai Viačeslavas Lukjanovas ir Valentinas Krulikovskis, kurie drauge groja.

Aktorių muzikavimą sunku būtų pavadinti vien grojimu. Kai vyrai drauge stoja ant scenos, prasideda tikras spektaklis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų