- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas jauniausių Uosto kapitono tarnyboje dirbančių kapitonų nesigėdija jauno amžiaus. Už 36 metų Eduardo Ringio nugaros – nemaža jūrų kapitono patirtis, todėl jaunas specialistas tikino, kad šį pavasarį užimtos aukštos pareigos – dar vienas iššūkis jo gyvenime.
Norėjo tapti lakūnu
– Esate jauniausias kapitonas?
– Yra jaunesnių už mane. Tačiau gal tokiose pareigose esu vienas jaunesnių kapitonų.
– Iš kur ta meilė jūrai?
– Esu gimęs Klaipėdoje. Tėvas buvo jūrininkas. Buvau septynerių, kai jis mane pirmą kartą pasiėmė į jūrą. Gal todėl jūra man nesvetima. Sovietiniais laikais jūrininkai namiškius nudžiugindavo ypatingomis lauktuvėmis. Dar kai mažas buvau, smalsavau, tad kurgi tos visos gėrybės yra. O išvysti laivų toliau už uosto vartų nebuvo įmanoma.
– Turite ne tik lietuviško, bet ir latviško kraujo.
– Taip, tėvas gimęs Daugpilyje, tačiau baigęs mokslus atvyko gyventi į Klaipėdą. Čia sutiko mano mamą ir pasiliko. O štai mama turi ir lenkų, ir baltarusių kraujo. Tėtis yra toks žmogus, kuris keturis dešimtmečius sugebėjo būti ištikimas vienai kompanijai. Jis iki šiol dirba Lietuvos jūrų laivininkystėje.
– Pats lengvai pasirinkote jūrininko profesiją?
– Dvejojau: tapti jūrininku ar aviatoriumi. Ilgai galvojęs pasirinkau jūrą. Man tuo metu atrodė, kad aviacija ne taip sparčiai vystosi, o jūrininko profesija – perspektyvesnė. Aviacijoje yra daugiau suvaržymų. Juk dirbdamas jūrininku gali rinktis įvairias kompanijas, skirtingas laivų vėliavas. Aviacijoje kompanijos saugo savo darbo rinką ir šioje srityje sudėtingiau daryti karjerą.
Krikštynų išvengė
– O jūrininko karjera kur prasidėjo?
– Žvejybiniame laivyne. Reikėjo nuo ko nors pradėti. Be patirties, be tam tikros kvalifikacijos nė viena kompanija nenori priimti jauno specialisto. Pirmas mano reisas truko 9 mėnesius ir 21 dieną. Tuo metu buvo 19 metų. Dirbau Šiaurės Afrikos regione. Teko plaukioti ties Mauritanijos pakrante. Tai buvo didysis žvejybinis traleris su 70 žmonių įgula.
– Tad buvote pakrikštytas jūroje?
– Aš to išvengiau. Taip jau nutiko, kad nekirtau ekvatoriaus. Tos jūrinės tradicijos egzistuoja, aš jas gerbiu. Tik šiuo metu, kai jūrininko profesija įgijo kitų atspalvių, jau mažiau kreipiamas dėmesys į tokias tradicijas. Kartais tenka pradėti darbą laive net neišsipakavus lagaminų. Dar pakeliui į kajutę reikia atlikti daugybę užduočių. Tačiau tikiuosi, kad šį krikštą galėsiu patirti kitomis aplinkybėmis. Galbūt kokiame nors maloniame kruize.
– Jūrininkai prietaringi žmonės?
– Žinoma. Pavyzdžiui, negalima žerti nuo stalo trupinių į saują. Sakoma, kad neturėsi pinigų. Jei saulė iš ryto yra raudona, bus oro permainų, kils vėjas. Jei saulė raudona vakare, ryte bus geras oras. Nesu labai prietaringas, tačiau vienu metu reise nesiskutau. Tai truko 4 savaites. Įgula pagal mano barzdą žinojo, kiek laiko aš jau laive.
– Po pirmojo reiso nedingo ūpas toliau siekti jūrininko profesijos?
– Supratau, kad tai, ką mačiau, ne mano jūra. Man reikia kitokios. Nusprendžiau studijuoti Jūreivystės kolegijoje. Mokslus pradėjau neakivaizdiniame skyriuje. Ėmiau dirbti vienoje kompanijoje, o į jūrą išplaukiau būdamas kadetu, nors jau žinojau, kad noriu tapti laivavedžiu. Tuo metu jau turėjau jūreivio sertifikatą. Šiame reise patekau į daugiatautę įgulą ir tai buvo gera pamoka mokantis užsienio kalbų. Plaukiojome intensyviu grafiku, vienas po kito keitėsi uostai. Kontraktą baigiau jau eidamas aukštesnes pareigas.
Likimas buvo maloningas
– Kas labiau gelbėjo darbe – praktika ar teorinės žinios?
– Jūrininko profesija remiasi praktika. Teorinės žinios suteikia tik vidinės ramybės. Man pavyko suderinti mokslus ir darbą. Labai greitai "surinkau" plaukiojimo cenzą, kurio reikėjo norint gauti laivavedžio diplomą – budinčio kapitono padėjėjo pareigoms tokiems laivams, kurių bendras tonažas viršija 500 tonų. Jei jūroje darysi klaidas, tokias kaip netinkamas plaukiojimo cenzo įforminimas, gali prarasti patį brangiausią dalyką – laiką, nes, nepatvirtinus plaukiojimo cenzo, jį reikės "rinkti" iš naujo.
– Kokiuose laivuose teko plaukioti?
– Mano patirtis sukaupta užsienio laivyne. Dirbau laivuose, plaukiojančiuose su vokiečių, austrų, olandų, norvegų vėliavomis. O pastaruosius kelerius metus – Didžiosios Britanijos laivyne. Teko išmokti daugybę dalykų, sužinoti jūrinės teisės subtilybes. Patirtis sukaupta ir dirbant keltuose. Juose pradėjau dirbti nuo 2004-ųjų, ėjau antrojo kapitono padėjėjo pareigas, o 2011 metais grįžau iš reiso jau būdamas kapitonu. Teko pereiti visus laiptelius.
– Patiko darbas keltuose?
– Man keltai visuomet patiko. Kelte "Sea Corona" plaukiojau iš Klaipėdos į Daniją. Kadangi Baltijos jūra yra labai judri, patirtis buvo tikrai įdomi. Mano darbas šiame kelte truko 2,5 metų. Vėliau teko dirbti ką tik pastatytame ir su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiančiame kelte "Tor Corona".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų22
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...