Vietoj jūros – sala pelkėje

Jau 30 metų Klaipėdoje gyvenančiam baškirų ir totorių kraujo turinčiam Marseliui – 52-eji. Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade jis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą. Tačiau viskas susiklostė kitaip. Vietoj jūros vyras turi tenkintis pelke.

Jau 30 metų Klaipėdoje gyvenančiam baškirų ir totorių kraujo turinčiam Marseliui – 52-eji. Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade jis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą. Tačiau viskas susiklostė kitaip. Vietoj jūros vyras turi tenkintis pelke.

Ant stogo – saulės baterijos

Klaipėdos pakraštyje, netoli privačių gyvenamųjų kvartalų yra nedidelė krūmokšniais apžėlusi pelkė. Joje savo namus pasistatė rytietiškų bruožų vienišius Marselis.
Vyras anaiptol savęs nelaiko benamiu. Jis turi trobelę, ant kurios stogo įsirengė saulės baterijas, taigi gyvena ne balanos gadynėje. Mėgsta žiūrėti DVD. Labiausiai domina dokumentika.

Įsikurti neįprastoje vietoje jį privertė ne tik susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, bet ir savisaugos instinktas. Jo buveinė yra pelkyno salelėje, suformuotoje iš senų sunkvežimio padangų.

Į ją patekti galima lieptu, kurį Marselis nakčiai įsitraukia, kad nesulauktų nekviestų svečių. Taip jis gyvena jau daugiau nei dešimtmetį.

Marselis dienraščio žurnalistus pakvietė užeiti į jo būstą. Siauras lieptas – vienintelis kelias į jo kiemą, aplink telkšo vanduo.

"Čia gyvenu vienas. Kartais ateina svečių. Žmonės juos vadina valkatomis. Tačiau jie pas mane ateina, kai nebeturi, kur eiti. Pamaitinu, kuo turiu, suteikiu nakvynę ir jie vėl iškeliauja. O toliau, kaip Dievas duos", – teigė Marselis.

Stebina higienos įpročiai

Klaipėdietė Ramutė, gyvenanti netoliese privačiame name, su Marseliu susipažino 1992 m., kai atsikėlė gyventi į šią gatvę.

Tąsyk vyras į jos kiemą atėjo ir paprašė geriamojo vandens iš šulinio. Taip prasidėjo jų pažintis.

"Tada jo namelis buvo kitoje vietoje, kur dabar kelias. Kai jį ėmė tiesti, Marselis persikėlė kitur. Aplinkiniai žmonės jam davė lentų, padėjo pasistatyti trobelę. Taip jis čia ir pasiliko. Tai – labai tvarkingas, darbštus, doras žmogus. Stebina tai, kaip jis, gyvendamas tokiomis neįprastomis sąlygomis, sugeba laikytis higienos. Jis anaiptol – ne benamis", – įsitikinusi moteris.

Deklaravo gyvenamąją vietą

Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2018 metų suteikta teisė gyventi Lietuvoje. Jis buvo ir Darbo biržos įskaitoje.
Viena kliūčių įsidarbinti – lietuvių kalba. Darbdaviai pasikalbėdavo su rusakalbiu keistuoliu ir kažkodėl nuspręsdavo, kad jiems jis netinka.

Taigi nei nuolatinio, nei sezoninio darbo gauti jam jau kurį laiką nepavyksta.

Retsykiais jis talkindavo žmonėms netoliese esančiuose daržuose.

"Jis nevagia, negirtuokliauja, nevartoja narkotikų, nerūko. Neįkyri kaimynams, net neturėdamas ko valgyti, niekados nieko neprašinėja. Šią žiemą jam labai pablogėjo sveikata, jis atėjo pas mus pagalbos. Juk negalėjome atstumti. Teko pasirūpinti, kad jį priimtų gydytojai", – pasakojo Ramutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na jau

na jau portretas
Taip taip, nepažįstat žmogaus - sakot kad geras, siūlot pagalbą, na ką gi, viskam savo laikas - pažinimui tai pat.

dcv ndmfvbcxjkvgbjhvhbdjkvbjkvbjbvfdjhvuidfh

dcv ndmfvbcxjkvgbjhvhbdjkvbjkvbjbvfdjhvuidfh portretas
kaip galima padeti siaip zmogui? j.bartelnyj@gmail.com

Aūūū

Aūūū portretas
Darbdaviai, atsiliepkite, palaikykite gerą žmogų sunkią valandą. Duokite jam darbo ir nepasigailėsite, priėmę gerą žmogų.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių