Vietoj jūros – sala pelkėje

Į Klaipėdą vyko mokytis

Pasakodamas apie save Marselis sakė, kad jo mama – totorė, tėtis – baškiras, jis gimė Tadžikistane, užaugo Uzbekistane, tarybinėje armijoje atitarnavo Leningrade. Save laiko kosmopolitu, pasaulio piliečiu.

Kodėl tėvai jam suteikė tokį vardą, jis niekada jų taip ir nepaklausė. Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos. Nuvykdavo kartais jų aplankyti.

Jo gyvenimo svajonė buvo tapti jūrininku, tad po tarnybos nusprendė važiuoti į Klaipėdą ir mokytis jūreivystės.

"Lietuvoje atsidūriau 1986 metais. Norėjau tapti jūrininku, bet nepavyko. Likau krante. Kiekvienam – savo likimas, nieko nepadarysi. Dėl to neturiu, ko gailėtis. Gerai man ir pelkėje. Viena mano sesuo gyvena Uzbekistane, kita – Novosibirske. Bendrauju su jomis mobiliuoju telefonu. Dabar, kai tokios technologijos, su jomis susisiekti vieni niekai", – tvirtino Marselis.

Uzbekistane Marselis lankėsi labai seniai, sako, tada, kai važiavo laidoti tėvą. Tai buvo dar prieš Tarybų Sąjungos subyrėjimą.

Neuždraus svajoti

Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje.

Paskui prasidėjo sumaištis – nepriklausomybė, privatizacija. Dalis žmonių liko ir be namų, ir be darbo. O Marselis – dar ir be pilietybės, tik su senuoju Tarybų Sąjungos pasu.

"Norėjau iš čia seniai išvažiuoti, bet kelionėms įkvėpimo nebeturiu. O ir pasas negaliojantis. Norėčiau važiuoti į Krymą, prie Juodosios jūros. Kiek duos Dievas, tiek čia ir gyvensiu. Jei kas, pasiimsiu lagaminus ir iškeliausiu, viską čia palikęs", – tvirtino Marselis.

Paklaustas, ko labiausiai norėtų, Marselis rimtu veidu ištarė: "Kosminiu laivu išskristi į visatos platybes arba povandeniniu laivu panerti į vandenyno gelmes".

"Keliaučiau vienas, kaip ir gyvenu, nes mano gyvenimo moteris dar negimė. Kalbama, kad ten kažkur, kur dar niekas nebuvo nukeliavęs, yra kitoks gyvenimas. Bet kuo daugiau žmogus žino, tuo labiau jam galva skauda. Tačiau gyventi kaip nori ir svajoti niekas negali uždrausti", – filosofavo Marselis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na jau

na jau portretas
Taip taip, nepažįstat žmogaus - sakot kad geras, siūlot pagalbą, na ką gi, viskam savo laikas - pažinimui tai pat.

dcv ndmfvbcxjkvgbjhvhbdjkvbjkvbjbvfdjhvuidfh

dcv ndmfvbcxjkvgbjhvhbdjkvbjkvbjbvfdjhvuidfh portretas
kaip galima padeti siaip zmogui? j.bartelnyj@gmail.com

Aūūū

Aūūū portretas
Darbdaviai, atsiliepkite, palaikykite gerą žmogų sunkią valandą. Duokite jam darbo ir nepasigailėsite, priėmę gerą žmogų.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių