Pažvejoti pamaryje sumaniusi trijų vaikų mama sulaukė ne tik įspūdingos baudos, – nė vienos žuvies nepagavusi moteris atsidūrė dar ir teisme. Vieni gamtos sergėtojai pripažįsta, kad sugriežtintomis baudomis buvo perlenkta lazda, o kiti stropiai išrašinėja protokolus, nekreipdami dėmesio į jokius argumentus.

Viena meškerė ir jokių žuvų

Poilsis gamtoje klaipėdiečių šeimai apkarto vos dėl 60 euro centų pigesnio leidimo žvejybai ir atsirūgo pusantro šimto kartų didesne bauda.

Klaipėdietė Svetlana net iš tolo nepanaši į brakonierę ar tuos veikėjus, kurie ežerų ar upių pakrantėse stypso tol, kol žuvų prisikrauna pilnas automobilių bagažines.

"Pagimdžiau trečiąjį vaiką. Žvejyboje nebuvau trejus metus. Žinoma, kad per tą laiką daug kas galėjo pasikeisti, tačiau elgiausi sąžiningai, bilietą įsigijau", – tikino moteris.

Klaipėdietės teigimu, ji ir anksčiau yra žvejojusi Minijos upėje, ties Kintų tvenkiniais.

"Anksčiau aš įsigydavau metinį žvejo bilietą, ir buvo rami galva. Inspektoriai tikrindavo, ir viskas būdavo gerai. Dabar į žvejybą nebevažinėjau. Manau, kad per tą laiką pasikeitė Nemuno deltos regioninio parko ribos", – svarstė moteris.

Kartu su vyru pasiekusi Minijos upę Svetlana išsikrovė daiktus ir pamerkė į vandenį meškerę.

"Net žuvies neturėjau pagavusi, kai prisistatė aplinkosaugininkai. Jie paaiškino, kad prieš 500 metrų prasideda Nemuno deltos regioninio parko teritorija. Aš sakau: gerai, pasiimu daiktus ir einu ten. Koks man skirtumas, kur ant krantelio sėdėti? Ne dėl žuvų mes čia atvažiavome, pailsėti juk norėjome", – prisiminė moteris.

Viskas dėl 60 euro centų

Gal moteris nesuprato, o gal ir pažeidėją užfiksavęs pareigūnas nesugebėjo paaiškinti, tačiau klaipėdietė prisiminė tik tai, kad jis vis kartojo, jog už parko ribų jai grėstų 7 eurų bauda.

"Tai, sakau, rašykite tą protokolą, pamaniau, kad tiek ir skirs. Tiesą sakant, kadangi ilgokai nebuvo skubama rašyti jo, šmėkštelėjo mintis, kad gal kyšio laukia iš manęs? Inspektorius rodė ribas, aiškino, kur parkas prasideda", – prisiminė moteris.

Iš tiesų Svetlana nuobaudos susilaukė dėl to, kad įsigijo leidimą, kuris galioja dvi paras, tačiau skirtas jis šalies vidaus vandenų žvejybai ir negalioja limituotos žvejybos teritorijoje. Jai tereikėjo sumokėti tik 60 euro centų brangiau ir nusipirkti žvejo kortelę, kuri būtų galiojusi parko ribose.

Bauda – iki 173 eurų

"Tačiau aš apstulbau, kai atvykusi į Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamentą sužinojau, kad mane nubaudė 86 eurų bauda. Juk tai beveik 300 litų. Ir už ką? Nė vienos žuvies nepagavau", – susijaudinusi kalbėjo meškeriotoja.

Moteris surašė raštą ir kreipėsi į Šilutės rajono teismą, prašydama sumažinti jai skirtą nuobaudą.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai ir nuobauda skirta teisingai.

Moteris buvo nubausta pagal tokį ATPK straipsnį, kuriame nenumatyta alternatyvių bausmių, tik piniginė bauda. Straipsnis numato baudą nuo 86 eurų iki 173 eurų.

"Kreipiausi į teismą ir prašiau sumažinti baudą. Auginu dvejų metukų vaiką, nedirbu, man tai yra dideli pinigai. Nejaugi negali būti skirtas įspėjimas ar taikomas susitaikymas su valstybe, kai tenka sumokėti pusę minimalios baudos?" – svarstė moteris.

Tačiau teismas išklausė visas puses ir konstatavo, kad prisipažinimas ir gailėjimasis ar vaikų auginimas nėra ta aplinkybė, kuri moteriai leistų išvengti baudos.

"Skaudžiausia tai, kad koridoriuje išgirdau vieno aplinkosaugininkų repliką: "Ajai, trijų vaikų mama mat atsirado". Na, taip, turiu tiek vaikų ir sunku juos auginti. Tačiau nesu joks brakonierius ar pažeidėjas. Manyčiau, nežmoniška taip elgtis su žmonėmis", – piktinosi klaipėdietė.

Apsilanko 70 tūkst. žvejų

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Robertas Kubilius, išklausęs šią istoriją, tuojau pat suprato, kur čia slypi esmė.

"Kaip suprantu, esmė – ne parko teritorijos ribos, kurios iš tiesų 2014 m. keitėsi, tačiau žvejo kortelės klausimas. Jei moteris ir anksčiau įsigydavo metinį žvejo bilietą, suprantama, ji tikėjosi, kad galios ta pati sistema. Pradžioje iš tiesų galiojo žvejo bilieto sistema, po to atsirado reikalavimas limituotos žvejybos teritorijose įsigyti žvejo kortelę. Ji kainuoja 2,9 euro. Tai šiek tiek brangiau, nei leidimas žvejoti. Kortelė galioja tik parą, o leidimas žvejoti – dvi paras", – tikino R.Kubilius.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos pareigūnai tikino, kad per metus parke apsilanko 70 tūkst. žvejų.

"69 tūkst. iš jų labai gerai orientuojasi žemėlapiuose, tik vienas tūkstantis papuola į tokią situaciją, kai nežino, kortelę ar bilietą įsigyti", – tikino R.Kubilius.

Tačiau aplinkosaugininkas pripažino, kad įstatymu numatytos baudos iš tiesų kartais viršija sveiką protą.

"Mano galva, čia perlenkta lazda. Turi būti protingumo kriterijus, ir suprantu moterį, kuri sulaukė štai tokio dydžio baudos", – pastebėjo ekologas.

Baudos dydis – neadekvatus

Nelemtą popietę, kai Svetlana su vyru tapo pažeidėjais, Minijos pakrantėse patruliavo Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai.

Inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas tikino, kad klaipėdietė – ne vienintelė, patekusi į tokią situaciją.

"Daug tokių. Tačiau išvažiuodami į reidą mes sąžinę paliekame namuose. Aš suprantu žvejus, bet mes privalome laikytis įstatymų. Žvejys pats turi žinoti, kur jis važiuoja ir ką jam nusipirkti: kortelę ar leidimą. Nemuno deltos regioniniame parke yra limituota žvejyba. Klaipėdietė privalėjo įsigyti žvejo kortelę. Būtų sumokėjusi 60 euro centų brangiau, būtų negavusi baudos", – patvirtino V.Marozas.

Pasak specialisto, Minijos upėje iki Tenenio žvejui užtenka metinio ar dvi paras galiojančio leidimo žvejoti.

"Jei žvejys žvejoja be leidimo, jam gresia mažiausia bauda nuo 7 eurų, o žvejojant be kortelės – nuo 86 eurų. Skirtumas tikrai yra ir jis didelis. Iš žmogiškosios pusės, aš moterį suprantu, tai tikrai neadekvati bauda. Tačiau juk ne mes priiminėjame įstatymus", – kalbėjo V.Marozas.

Skirtingi verdiktai

V.Marozas prisiminė analogišką situaciją, kai gauta bauda pasibaisėjęs kitas žmogus taip pat mėgino tiesą įrodyti teisme.

"Pirmos instancijos teisme jam pavyko pasiekti savo, teismas paskyrė švelnesnę nuobaudą. Aukštesnės instancijos teismas pirmąją nutartį panaikino, nes iš tiesų ATPK straipsnis nenumato kitos nuobaudos. Tačiau tai rodo, kad net teismai pasisako skirtingai šiais klausimais", – pastebėjo V.Marozas.

Skatina korupciją?

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pripažino, kad daugelis žvejų keiksnoja inspektorius, kai šie išrašinėja jiems tokio dydžio baudas.

"Aš net sakyčiau, kad tokio dydžio baudos gali paskatinti korupciją. Kas pirmiausia šaus žmogui į galvą, išgirdus, kad jam gresia 86 eurų bauda? Gims idėja mėginti susitarti su pareigūnu. Po to kažkas turi vargti, kontroliuoti, kiti padaliniai turi rūpintis, kad korupcija neklestėtų", – pastebėjo V.Marozas.

Išgirdęs, kad klaipėdietę įskaudino inspektorių replika dėl jos trijų vaikų, V.Marozas patikino, jog inspektoriai taip pat žmonės, kurie klysta.

"Gal ne ta koja išlipo iš lovos?" – neleistiną elgesį motyvavo inspekcijos vadovas.

Kiti klaipėdiečiai dienraščiui minėjo, kad paupių keliukus ir tikslias žvejybos teritorijos vietas išmano galbūt tik vietiniai žvejai.

"Pripažįstu, atvykėliui sunku orientuotis. Nemuno deltos regioninio parko direkcijos tinklalapio žemėlapyje nėra nurodytos gyvenvietės, kaimai ir aiškūs keliai, kad būtų aišku, iš kurios pusės pasiekiau parko ribą. Aš ten negyvenu ir nepažįstu tų vietų. Mano galva, jei jau įvestos tokios baudos, tegul net ir ties vieškeliais pastato stendus, pranešančius, kokio leidimo ar kortelės iš manęs gali pareikalauti inspektorius", – nuomonę išsakė klaipėdietis Lukas.

Nemuno deltos regioninio parko direkcijos atstovai pabrėžė, kad direkcija pastatė 24 ženklus, nurodančius parko ribas, ir to turėtų užtekti.

Žvejybos kaina

Žvejo mėgėjo bilietas, galiojantis dvi paras, – 1,4 euro.

Mėnesiui – 5 eurai.

Metams – 14 eurų.

Žvejo mėgėjo kortelė parai – 2,9 euro.

Savaitei – 8 eurai.

Mėnesiui – 14 eurų.