- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
-
Visai Lietuvai ypatinga sukaktis
Vasaros gaiva alsuojanti Palanga trumpam „prikėlė“ visai Lietuvai svarbius šimto metų senumo įvykius. Kurorte jaukiai ir nuoširdžiai paminėtas Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetis. Šią ne tik Palangai, bet ir visai mūsų valstybei svarbia proga, palangiškius savo apsilankymu pagerbė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Atkūrė istorinius įvykius
Prieš šimtą metų Palanga Tarptautinio arbitražo sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Tiesa, dviejų valstybių ginčai dėl to, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga, truko beveik trejus metus.
Lietuvių ir latvių tarpvalstybinis sienų ginčas neperaugo į konfliktą. Jį sprendė tarptautinė Arbitražo komisija, kuriai vadovavo britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Jamesas Youngas Simpsonas, kurio balsas ir lėmė, kad Palanga atitektų Lietuvai.
Susitarimo aktas pasirašytas 1921 m. kovo 30 d., ir jau kitą dieną Lietuvos kariuomenė kartu su žymiausiais to meto šalies politikais, inteligentijos atstovais, bendruomenės nariais iškilmingai įžengė į Palangą.
Šis istorinis žygis šeštadienį buvo atkartotas. Šįkart žygeivius prie simbolinių vartų pasitiko prezidentas G. Nausėda, kurorto meras Šarūnas Vaitkus, taip pat artistų įkūnyti anų laikų herojai – Vaižgantas, Maironis ir Antanas Smetona.
„Palangos valsčius iki Šventosios upės, istorijos ir etnografijos motyvais, be jokių ginčų turėjo grįžti Lietuvai. Palanga yra brangi lietuviams savo kultūrine reikšme, kaip praeities paminklas ir kultūros židinys žemaičiams. Lietuvai yra reikalinga jūros prieiti, jai reikia turėti nors ir siaurą jūros pakraštėlį“, – renginyje prieš šimtmetį būdinga šnekta kalbėjo aktorius, įsikūnijęs į prezidentą A. Smetoną.
Toliau, cituojant tuometį Lietuvos prezidentą, pabrėžta, kad „Lietuva nenorinti kautis su latviais dėl Palangos“, nes esą tarpusavio karas tarp atgimstančių valstybių būtų abiem pražūtingas.
Mūsų etnografinė žemė
Iškilmėse dalyvavęs prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad tai yra visos Lietuvos, ne tik Palangos šventė.
„Lietuva priėjimo prie jūros dar neturėjo, Klaipėdos byla dar nebaigta ir štai nekaringomis, neagresyviomis, bet diplomatinėmis pastangomis dvi broliškos tautos randa taikų sprendimą. Palanga grįžta Lietuvai, nes tokia yra jos dalia. Lietuva visada turėjo Palangą, nes tai jos etnografinė žemė“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda priminė, kad dar ir šiandien yra neišspręstų diplomatinių klausimų su latviais, nėra ratifikuota jūros siena, tačiau esą istorinis pavyzdys yra puiki proga pasisemti patirties ir sklandžiai spręsti problemas, kaip ir prieš šimtą metų.
„Tai yra nuostabus pavyzdys, kaip XX a. pradžioje, nuaidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo įmanoma išspręsti tokį sudėtingą rebusą taikiomis diplomatinėmis priemonėmis, pasitelkus tarptautinį arbitražą. Argi tai ne puikus pavyzdys dabartiniam pasauliui, kuris kartais ritasi į beprotybę, nesugebėdamas išgirsti kito, nesugebėdamas rasti kompromiso ir problemas spręsdamas tik terorizmo arba ginklo jėga? Pasimokykime iš savo istorijos, iš savo iškilių asmenybių, iš A. Smetonos, kuris buvo labai aktyvus ir šioje byloje“, – šventėje kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Ant sėkmės bangos
Kurorto meras Š. Vaitkus, dėkodamas palangiškiams, dėka kurių taip išgražėjo miestas, pasidžiaugė, kad per pastaruosius 30 nepriklausomybės metų Palanga yra ant sėkmės bangos, ji tapo tarptautiniu kurortu, itin mėgstamu poilsiautojų.
Galima tik paspėlioti, ar Palanga šiandien būtų lietuviška, jei prieš 100 metų šis kurortas būtų atitekęs ne Lietuvai, o Latvijai.
„Juokaudamas mėgstu sakyti, jei prieš 100 metų J. Y. Simpsonas dėl Palangos būtų priėmęs nepalankų sprendimą Lietuvai, šiandien turbūt būčiau latvis. O jei rimtai, tai buvo labai svarbus istorinis momentas, nulėmęs tolesnį mūsų kurorto vystymąsi. Vien per pastarąjį dešimtmetį Palanga iš esmės pasikeitė, ją pamėgo daugelis Lietuvos žmonių, kurie laiko Palangą savo antraisiais namais, čia jie perka nekilnojamąjį turtą, kraustosi gyventi. Tai didelis gėris, per pastaruosius trejus metus deklaruotų žmonių skaičius Palangoje padidėjo dar tūkstančiu gyventojų“, – teigė meras.
Anot Š. Vaitkaus, šie skaičiai rodo, kad Palanga eina tinkama linkme ir pasidžiaugė, kad per pastarąjį dešimtmetį pavyko išsaugoti ir atkurti istorinį paveldą – Birutės parką, Gintaro rūmus, Anapilio vilą, Kurhauzą.
„Jei žmonės gerbia istoriją, tai ji gyvuos ilgai ir tauta gyvuos ilgai. Juk mūsų pasididžiavimas ir yra tie XIX a. statiniai, kurie sukuria didelę pridėtinę vertę turizmui“, – teigė Š. Vaitkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių4
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga5
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...
-
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų – kvaištelėjęs šou12
Vienoje judresnių uostamiesčio sankryžų vairuotojams atvipo žandikauliai išvydus, ką išdarinėja paaugliai, važiuodami automobiliu. ...
-
Neringoje prasideda žvejų šventė „Žiobrinės“, parą už įvažiavimą į kurortą mokėti nereikės
Neringoje penktadienį prasideda pavasarinė žvejų šventė „Žiobrinės“, šia proga parą bus taikoma įvažiavimo į kurortą lengvata. ...
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys7
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Už neviršytą greitį – bauda26
Klaipėdietis pateko į nepavydėtiną situaciją – gavo baudą už tai, kad Mokyklos gatve, kur dabar leidžiamas greitis 70 km/val., važiavo 62 km/val. Policija vyrą nubaudė. Miesto valdžia už tai, kad kažkas nepasirūpino laiku pakeisti kelio ...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei2
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų1
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...