Nors vyndarių tautos titulą tūlas skirtų prancūzams, italams ar ispanams, Lietuvoje taip pat puoselėjamos puikaus, kokybiško vyno tradicijos. Nesvarbu, jog vynuoges čia keičia aromatingos uogos, vaisiai ar net geltongalvės pienės – vertinant lietuviškus gėrimus, ir tituluotiems pasaulio vyndariams ekspertams tenka patirti nuostabą.

Gera lėmusi nesėkmė

Netoli Švėkšnos esančiame Žagatpurvių kaime, visai šalia kelio įsikūrusios sodybos šeimininkai Česlovas Ramoška ir jo sutuoktinė Tatjana jau priprato prie pavienių svečių ar ištisų delegacijų vizitų.

Netikėtai užklupus prašalaičiams ar lauktiems lankytojams, kad ir tūkstantąjį kartą vyndario sutuoktinė gali emocingai pasakoti šio ūkio legenda tapusią šeimos vyno gimimo istoriją.

Maždaug prieš 14 metų apleistą vokišką sodybą – buvusią pakelės "knaipę" – įsigiję miestiečiai tuo metu vargu ar galėjo patikėti, į ką išvirs ši avantiūra. Iš pradžių, siekdama prisidurti papildomų pajamų, šeima užsiveisė juodųjų serbentų plantaciją. Vėliau, gerokai kritus šių uogų kainai, serbentų krūmus pakeitė anuomet Lietuvoje dar retų remontantinių aviečių sodinukai.

Anot Tatjanos pasakojimo, jei ne prieš devynerius metus itin nesėkminga patirtis Kaune vykusioje parodoje, iš kurios moteris turėjo grįžti su 200 kg neparduotų aviečių, šiandien vargu ar tautinio šalies paveldo sąraše puikuotųsi ne tik unikalus aviečių, bet ir kiti Č.Ramoškos gaminami vynai.

Neatsigynė komplimentų

"Į parodą, kaip visada, vežiausi ne tik aviečių sodinukų, bet ir uogų. Kaip tyčia, pasitaikė bjaurus oras, visą dieną pylė lietus, žmonės visiškai nesidomėjo lauko paviljonu. Pavakaryje, žiūriu, liko gausybė uogų, gaila išmesti. Žinojau, kad Česlovo krikšto tėvas, senelis pasidarydavo vyno ir vyras yra matęs, kaip tai daroma. Skambinu Česlovui, sakau, grįžtu, reikės daryti vyną. O jis – ne ne", – prisiminusi lemtingąjį įvykį juokėsi pašnekovė.

Ir štai po metų sutuoktiniai jau ragavo pirmąjį savo aviečių vyną.

Šiandien Tatjana pripažįsta, jog jei tąsyk blynas būtų prisvilęs, kažin ar būsimasis vyndarys į šią veiklą nebūtų bemat numojęs ranka. Tačiau sulaukęs gausybės komplimentų ir prašymų pagaminti vis daugiau vyno, Č.Ramoška pamažu ir kryptingai tobulino įgūdžius, sėmėsi žinių, eksperimentavo.

Anot Tatjanos, įsteigus kaimo turizmo sodybą, ūkyje gaminamo vyno poreikis dar labiau išaugo, tad teko apsispręsti, užsiimti vyndaryste rimtai ar tik kaip žaidimu.

"Nušvilpė" svarainius

"Pradinis receptas – pagal senąsias tradicijas, atėjęs iš giminės. Tačiau kiekvienai uogų rūšiai, priklausomai nuo jų savybių, jis šiek tiek kitaip pritaikomas", – pasakojo pašnekovė.

Štai svarainių vynas atsirado ekspromtu, kai Tatjanos sutuoktinis "pavogė" jos nuskintus svarainius. Jau po metų šis vynas buvo įvertintas diplomu, tačiau šio gėrimo vyndarys pagamino nedaug.

"Nors daug kam patiko, žmonėms norisi egzotikos, pienių vyno nebedarome, nes Česlovas pasakė, kad tai žolė", – šypsojosi Tatjana.
Pašnekovė skaičiavo, jog pagal tautinio paveldo sertifikatą ūkyje galima gaminti 9 rūšių gėrimus. Tačiau šiuo metu specializuotas parduotuvėles, kai kuriuos restoranus, kavines pasiekia gerokai mažiau skirtingų rūšių vyndario gaminamų saldžiųjų ir sausųjų vynų.

Labiausiai mėgstamas, giriamas išlieka natūralus Česlovo aviečių vynas, kuris buvo apdovanotas medaliu ir šį mėnesį vykusioje parodoje "Rinkis prekę lietuvišką 2013".

Taip pat vyndarys siūlo aronijų, obuolių ir aronijų, vien obuolių ir žmonos vardu pavadintą taurųjį gėrimą, kuriame dera po dvi skirtingas uogų ir vaisių rūšis.

Suklupo ir profesionalas

Tačiau, kaip prisipažino pašnekovė, jos pačios favoritas – ne pastarasis, o pusiau sausas obuolių vynas. Anot moters, aklosiose degustacijose dėl šio gėrimo gali apsigauti net ir patyrę profesionalai.

"Vienas vokiečių vyndarys, turintis tris šios srities diplomus ir 15 metų praktikos, mūsų obuolių vyną supainiojo su rizlingu", – komplimentu sodybos šeimininkams tapusį akibrokštą su šypsena prisiminė pašnekovė.

Moteris neneigė, jog jau senokai kirba pagunda pabandyti išgauti vyno iš sodyboje užsiaugintų vynuogių.

Nors kai kurie Lietuvos vyndariai "prisijaukino" šią kultūrą, Tatjana apgailestavo, jog šiame krašte augalui ne itin palankios klimatinės sąlygos.

Šiemet sutuoktiniai pasisodino dovanotų vynuogių ir stebės, kaip joms seksis peržiemoti. Tačiau ankstesnių metų eksperimentai nebuvo itin sėkmingi – kasmet nušaldavo tai vienas, tai keli augalai. Vis dėlto namo gale dėl grožio pasodintas vynmedis kuo puikiausiai veši.

Nors sutuoktiniams labiau prie širdies saldesni vynai, jie gurkšnoja ne tik savus, bet ir kitų gamintojų gėrimus – esą ne tik dėl to, kad smalsu, bet ir kad reikia pažinti vyno pasaulį, o tai galima padaryti tik ragaujant.

Nuėjo kryžiaus kelius

Moteris linkteli, paklausta, ar sutuoktiniai iki šiol turi išlaikę pirmojo ūkyje gimusio vyno. Tačiau, anot Tatjanos, ankstesniais metais pagamintų gėrimų kolekcija nėra didelė.

"Vyno darydavome nedideliais kiekiais, o jei net atsidėdavome keletą butelių į kolekciją, vis tiek kažkiek dar pažįstami iškaulydavo", – prisipažino pašnekovė.

Sodybos šeimininkės teigimu, įstatymas savo poreikiams leidžia gaminti vyno, kiek nori, bet pats jo parduoti negali.

"Dvi Seimo kadencijas ėjome kryžiaus kelius, kad kaimo turizmo sodybose iš čia užsiauginto derliaus pagamintą vyną leistų vietoje ir parduoti, bet to nepavyko pasiekti. Visos Lietuvos vyndarių asociacija nuleido rankas. Didžioji dauguma vyndarių gamina nedidelį vyno kiekį, ir jiems tai yra veikiau kaip hobis. Mūsų veikla iš hobio peraugo į verslą, ir reikėjo ieškoti platesnių galimybių. Tad mes faktiškai dviese išsimušėme įstatymą, kad kaimo turizmo sodybose pagamintą vyną būtų galima pardavinėti bent jau specializuotose parduotuvėse", – kalbėjo pašnekovė.

Vis dėlto, anot Tatjanos, jų vyno ūkis nėra toks produktyvus, kad gėrimai galėtų pasiekti ir prekybos centrus.

Lauktuvės į užsienį

Pašnekovė šyptelėjo, jog Česlovo vynų karaliai gal ir neragavo, tačiau gėrimus degustavo ne vienas garbus svečias, tarp kurių – žinomi aktoriai, JAV ambasadorė Lietuvoje, operos dainininkų grupė iš Maskvos.

Vakarų Lietuvoje gaminamus vynus prieš Kalėdas kaip dovaną svarbiems svečiams teikė ir Užsienio reikalų ministerija.

"Žinau, kad mūsų vynus labiausiai perka iš užsienio grįžę emigrantai ir tautiečiai, vykstantys pasisvečiuoti į užsienį. Tai tokia reprezentacinė, nišinė prekė", – teigė Tatjana.

Bent jau artimiausiu metu sutuoktiniai, moters teigimu, neketina didinti apsukų, nes tam reikėtų ir daugiau laiko, ir darbo rankų, ir investicijų – vien kiek lėšų atsieitų nuosava laboratorija.

Tėvų įkurtas verslas dar neįtraukė ir jų suaugusių atžalų.

"Kol kas esame aš ir Česlovas – direktorė ir vyndarys. Česlovas yra tas, kuris "užveda", pastumia, ir aš tada riedu", – juokavo pašnekovė.