Teks tikrinti net varžtus

Higienos norma, kurioje numatyti bendrieji sveikatos saugos reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms ir patalpoms, įsigaliojo nuo lapkričio 1-osios.

"Labai laukėme šio teisės akto. Anksčiau ši sritis nebuvo reglamentuota. Gaudavome nusiskundimų ir dėl vaikų žaidimų aikštelių, ir dėl kambarių, bet nieko negalėjome daryti, nes nebuvo teisės akto. Dabar bus užtikrintas didesnis saugumas", – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė.

Higienos normoje nustatyta, kaip turi būti prižiūrimos vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę eksploatuotojai ar savininkai privalo apžiūrėti minėtas vietas, įvertinti, ar saugu naudoti, ar nėra sulūžusių detalių, ar negresia kiti pavojai.

Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina atlikti aikštelių ar kambarių eksploatacinę apžiūrą.

Jos metu turi būti įvertinta, ar įranga veikia stabiliai, ar sujungimai, grandinės tvarkingos, nėra nusidėvėjusių varžtų, jie nekliba.

D.Karalienė pabrėžė, kad visi patikrinimai ir jų rezultatai privalo būti fiksuojami žurnale.

Jo forma nėra apibrėžta, tačiau nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta: patikrinimo data, jį atlikusio žmogaus vardas ir pavardė, būklės įvertinimas, parašas.

Kontroliuoti nėra kam

Savaitinės ir mėnesio vaikų žaidimų aikštelių kontrolės galės imtis patys savininkai.

Tačiau yra numatyta ir metinė, kurią privalo atlikti akredituota įstaiga.

D.Karalienė tvirtino, kad kol kas Lietuvoje tokios nėra. Dėl to šio higienos normos punkto įsigaliojimas nukeltas iki kitų metų liepos 1 d.

Paraišką gauti tokią akreditaciją kol kas yra pateikusi viena įmonė – nacionalinis vaikų aikštelių kontrolės centras "Inspectum".

Pasak D.Karalienės, jei šis patikrinimas būtų surengtas dabar, higienos normos pažeidimų būtų galima rasti didžiojoje dalyje miesto aikštelių ir jas tektų uždaryti.

Pavyzdžiui, prie kiekvienos aikštelės turi būti nurodyta informacija, kas atsakingas už aikštelės priežiūrą, telefono numeris, kuriuo skambinti įvykus nelaimei, aikštelės pavadinimas, adresas, šeimininkas, kokio amžiaus vaikai joje gali žaisti.

Tokio stendo uostamiestyje kol kas nėra nė prie vienos žaidimų aikštelės.

"Yra nurodyti standartai, ir vaikų žaidimų vietos turės juos atitikti. Priešingu atveju jos negalės būti eksploatuojamos. Savininkai turi ruoštis", – pabrėžė pavaduotoja.

Uždaryti reikės nedelsiant

Anot D.Karalienės, įstaiga periodiškai tikrins ikimokyklinio ugdymo įstaigų žaidimų aikšteles. Kitose vietose patikrinimai bus organizuojami atsižvelgus į skundus.

Inicijuoti aikštelių patikrinimus, kuriuos rengs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, galės ir metinę vaikų žaidimų vietų priežiūrą atliksianti akredituota įstaiga.

"Mūsų funkcija tokia pat, kaip automobilio techninės apžiūros tarnybos", – tvirtino nacionalinio vaikų aikštelių kontrolės centro "Inspectum" technikos vadovas Lietuvos standartizacijos komiteto darbo grupės narys Sergejus Kazunko.

Pasak jo, įmonės inspektoriai tikrins aikštelės būklę, ar ji atitinka standartus, dokumentaciją.

"Jei bus nustatyta pažeidimų, aikštelė nedelsiant turės būti uždaryta – užkirstas priėjimas prie jos, kad vaikai negalėtų naudotis. Aikštelė galės būti atidaryta pašalinus visus trūkumus ir tikrintojams tą patvirtinus", – pabrėžė vadovas.

S.Kazunko atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis žaidimų aikštelių priklauso ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir savivaldybei.

Todėl šios jau dabar turėtų numatyti lėšų kitų metų biudžetuose metinei aikštelių kontrolei. Vadovas neatmetė galimybės, kad kai kurios įstaigos nežino apie šią normą.

Netinkama danga – pavojinga

Anot S.Kazunko, jau dabar galima spėti, kad, atlikus pirmąją metinę kontrolę, dauguma vaikų žaidimų aikštelių bus pripažintos netinkamomis naudoti.

Mat įstaigos neturės tinkamų priežiūros žurnalų. Be to, dauguma savininkų neįsivaizduoja, kaip tinkamai atlikti savaitinę ar ketvirčio kontrolę.

"Iš anksto žinome, kad kils tokių problemų", – komentavo vadovas.

S.Kazunko teigimu, jau dabar aišku, kad daug problemų kils dėl žaidimų aikštelių dangų. Dauguma jų statoma ant žolės, nors ši ne visada tinkama.

"Yra paprasta taisyklė – jei aikštelėje galimas kritimo aukštis didesnis nei metras, žolė aikštelei netinkama. Tokiu atveju turi būti smėlis, žvyras ar guminė danga", – aiškino vadovas.

S.Kazunko pastebėjo, kad, taupant lėšas, viešo naudojimo aikštelėse yra statomi individualios paskirties, tinkantys tik privačiam kiemui įrenginiai, kurie pardavinėjami prekybos centruose.

"Tokių įrenginių negalima naudoti net dviejų namų kieme. Visos tokios aikštelės nedelsiant turės būti pašalintos", – komentavo vadovas.

S.Kazunko atkreipė dėmesį, kad Skulptūrų parke netoli krepšinio aikštelės esančioje žaidimų aikštelėje yra sustatyti būtent individualios paskirties įrenginiai.

"Ši aikštelė yra 100 proc. pavojinga ir ją reikia pašalinti", – pabrėžė vadovas.

Aikšteles teks aptverti

Pažeidimų įžvelgiama ir Danės skvere esančioje žaidimų aikštelėje.

Kadangi šalia yra pavojingi elementai, tokie kaip upė ir kūno rengybos lauko įranga, mažųjų pramogų vieta turėtų būti aptverta.

Taip pat tiek prie žaidimų, tiek prie treniruoklių aikštelės nėra stendo su būtina informacija.

Pietinėje miesto dalyje esančiame Sąjūdžio parke taip pat yra įrengti keli vaikų žaidimų elementai. S.Kazunko čia užkliuvo sūpynės.

"Jos yra metalinės. Sėdynės prikabintos ne ant grandinės ar virvės, o metalinio vamzdžio. Pati sėdynė taip pat metalinė. Nėra uždėta nei plastiko, nei gumos, nei kito paminkštinimo. Šios sūpynės taip pat turėtų būti pašalintos nedelsiant. Neatitinka saugumo reikalavimų. Pinigai išleisti vėjais, nors ir buvo norima gero", – pabrėžė vadovas.

S.Kazunko patarė prieš rengiant vaikų žaidimų aikštelių pirkimo ir įrengimo sąlygas pasitarti su akredituotos kontrolės įstaigos specialistais, kad pinigų nereikėtų išmesti vėjais ir darbo atlikti du kartus.

"Higienos norma numato, kad, prieš pradedant eksploatuoti aikštelę, ši turi būti patikrinta. Suradus pažeidimų, ji negalės būti pripažinta tinkama naudoti", – teigė pašnekovas.

S.Kazunko tėvus ragino atidžiai stebėti vaikų žaidimų aikšteles kieme ar kitose vietose.

Jei kyla abejonių dėl saugumo, nedelsiant kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kontrolės įstaigą.

Rūpinasi tik keliomis

Uostamiesčio savivaldybė prižiūri dvi vaikų žaidimų aikšteles – Skulptūrų parke ir Danės skvere.

Poilsio parke įrengtos aikštelės priežiūra perduota Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centrui.

"Dar nežiūrėjome, ar mūsų prižiūrimos aikštelės atitinka higienos normas. Tačiau tai bus padaryta", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Pasak jos, projektuojamas viso Danės skvero atnaujinimas. Kartu bus sutvarkyta ir aikštelė.

"Iš miesto tarybos turime pavedimą įrengti žaidimų įrenginius prie Debreceno ir Pempininkų aikštės", – teigė vedėja.

Laikinai Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro direktoriaus pareigas einantis Marius Junokas tvirtino, kad Poilsio parko žaidimų aikštelė atitinka higienos normos reikalavimus.

Pasak vadovo, savaitinę ir ketvirčio priežiūrą įstaiga atliks pati, o metinei pirks paslaugą. Miesto vaikų lopšeliai-darželiai savo aikštelių priežiūrai turės numatyti lėšų savo biudžetuose.

Nejaugi teks griauti?

Kur kas daugiau klausimų kelia iš bendruomenėms skirtų lėšų įrengtų žaidimų aikštelių likimas. Panašu, kad šios gali būti ir uždarytos.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė aiškino, kad šiomis aikštelėmis turi rūpintis pačios bendruomenės, kurių kiemuose jos yra.

"Kaip bus iš tikro, klausimas atviras. Tačiau galiu pasakyti, kad miesto biudžete nėra eilutės, kurioje būtų numatytos lėšos šių aikštelių priežiūrai. Kadangi bendruomenių fantazija buvo gana ribota, tai ir statė tik žaidimų aikšteles ir treniruoklius", – teigė vedėja.

V.Gembutienė neatmetė, kad už miesto bendruomenių lėšas įrengtas aikšteles gali tekti nugriauti, jei šios nebus prižiūrimos.

"Žinoma, tai būtų absurdas. Tačiau kas rūpinsis šiomis aikštelėmis, neaišku. Savivaldybė net rekomenduoja bendruomenėms įsiteisinti inžinerinius statinius, bet niekas to nenori, nes, atsiradus nuosavybei, atsiranda ir prievolė rūpintis turtu. Žmonės tam nenori leisti pinigų", – atkreipė dėmesį vedėja.