Modernėjantis gyvenimo būdas didina sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis skaičių. Pagal sergamumą onkologinės žarnyno ligos atsiduria tarp lyderių. Būtent dėl šių priežasčių specialistai akcentuoja prevencijos svarbą.

Išprovokuoja gyvenimo būdas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Žilvinas Šukys atkreipia dėmesį, kad sergančiųjų specifinėmis, neaiškios kilmės uždegiminėmis žarnyno ligomis Lietuvoje sparčiai daugėja.

Didžiąją šių susirgimų dalį sudaro Krono liga, arba vadinamasis segmentinis žarnyno uždegimas, ir optinis kolitas. Pastarasis apima tik storąjį žarnyną, o štai Krono liga gali pasireikšti nuo burnos iki išeinamosios angos.

Neaiškios kilmės uždegiminės žarnyno ligos – civilizacijos pasekmė, dažniausiai smogianti ekonomiškai išsivysčiusių šalių gyventojams. Tarp jų vis dažniau atsiduria ir lietuviai.

Gydytojas paaiškino, kad vakarietiško gyvenimo būdas sukelia tam tikrų žarnyno bakterijų santykio pasikeitimą, kuris galbūt ir užveda šių ligų mechanizmą. Žarnyno uždegimus gali išprovokuoti papildomi faktoriai: maistas, genetika ir pan.

Pasak Ž.Šukio, šiandien šių ligų nustatymas ir gydymas reikalauja nemažų pastangų. Mat jeigu sergančiam žmogui laiku nesuteikiama pagalba, jis tampa neįgalus ir našta valstybei.

Tad optinis kolitas ir Krono liga pasaulio gastroenterologų kongresuose yra vienos aktualiausių bei plačiausiai nagrinėjamų temų.

Tampa neįgalumo priežastimi

Kaip paaiškino Ž.Šukys, optinis kolitas prasideda nuo tiesiosios žarnos ir gali plisti į storąją žarną. Ligą išduoda viduriavimas, karščiavimas, išmatose pasirodantis kraujas. Šis žarnyno uždegimas gali būti lengvos arba labai sunkios formos.

Kai optinis kolitas būna lengvo ir vidutinio sunkumo, skiriamas medikamentinis gydymas. Sunkiai ligos formai gydyti taikoma šiuolaikinė biologinė terapija.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientai, sergantys sunkios formos optiniu kolitu, gydomi būtent šiuo metodu. Tad medikai siekia, kad kuo daugiau žmonių, turinčių panašių nusiskundimų, kreiptųsi pagalbos ir prireikus jiems būtų suteiktas kokybiškas gydymas.

„Jei pacientas kreipiasi pavėluotai ir liga būna užleista, gali tekti išoperuoti visą žarnyną“, – įspėjo gastroenterologas.

Optinis kolitas dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms – nuo 18 iki 30 metų. Būtent dėl šios priežasties akcentuojama savalaikė pagalba. Priešingu atveju jauni žmonės taps neįgalūs.

Ignoruoja ligos požymius

„Baisi liga“, – taip apie civilizacijos rykšte tampančią Krono ligą atsiliepė Ž.Šukys.

Šis segmentinis žarnyno uždegimas gali apimti visą virškinamąjį traktą. Jis rečiau pažeidžia stemplę ir skrandį, o štai plonąjį ir storąjį žarnynus – dažniau.

Uždegimo paveiktose vietose vystosi surandėjimai, kurie gali sukelti mikropratrūkimus, žarnų nepraeinamumą, mitybos sutrikimus. Ligai progresuojant žmogus gali netekti daug svorio, kyla komplikacijų grėsmė. Tokius ligonius būtina operuoti.

Tam tikrais atvejais, kai jaunam žmogui įtariamas ligos progresavimas, biologinė terapija skiriama ankstyvojoje stadijoje.

Suneraminti dėl galimos Krono ligos turėtų viduriavimas su krauju, pilvo pūtimas, karščiavimas, svorio kritimas. Tačiau jeigu šie požymiai pasireiškia tik kartais, žmogus neiškart atkreipia dėmesį.

Tad į gydytojus kreipiamasi tik tuomet, kai liga būna gerokai pažengusi – dažniausiai pastebimas akivaizdus svorio netekimas. Tačiau tokius pacientus gydyti būna sunkiau.

Neišgydomos, bet pristabdomos

Kaip paaiškino Ž.Šukys, optinis kolitas ir Krono liga šiandien nėra visiškai išgydomi, tad pagrindinis tikslas – kuo anksčiau jas diagnozuoti, suteikti reikiamą pagalbą ir stengtis, kad jos kuo ilgiau neatsinaujintų.

Mat kai pristabdomas ligos progresavimas, žmogus gerai jaučiasi ir gali dirbti.

Pasak vedėjo, kartais kyla klausima, kas valstybei geriau: skirti brangiai kainuojančią biologinę terapiją ar išlaikyti jaunus neįgalius žmones.

Šių metų pavasarį Seime vyko pasitarimas dėl tokių pacientų gydymo sąlygų pagerinimo. Ž.Šukys pasidžiaugė, jog valdžia pritarė dėl didesnio dėmesio skyrimo šių uždegiminių žarnyno ligų gydymui.

Atsiduria tarp lyderių

Pasak gastroenterologo, kita opi problema – gana didelis mirtingumas dėl virškinamojo trakto vėžių. Ši mirties priežastis užima antrąją vietą.

Klinikiniai tyrimai parodė, jog dažniausiai šios srities onkologinius susirgimus sukelia nutukimas, vidurių užkietėjimas, netaisyklinga mityba (daug greito maisto, daug mėsos ir angliavandenių, mažai daržovių). Šiuos rizikos faktorius papildo rūkymas ir polinkis į alkoholį.

„Statistinis lietuvis mėgsta daug ir sočiai pavalgyti, išgerti, parūkyti. Dažnai jis turi antsvorio“, – gydytojas paaiškino, kodėl tiek daug lietuvių kasmet miršta dėl virškinamojo trakto vėžių.

Situaciją apsunkina ir tai, jog priklausomai nuo vėžio lokalizacijos storajame žarnyne ligos požymiai dažniausiai pasireiškia tik ligai gerokai pažengus.

Pavyzdžiui, aklojoje žarnoje atsiradę navikai dažniausiai sukelia mažakraujystę. Ji dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, tad gal ne visada atkreipiamas reikiamas dėmesys į šį požymį.

Dažniausiai vėžys aptinkamas tiesiojoje ir gaubtinėse žarnose. Šiose vietose jis taip pat pasireiškia tik vėlyvose stadijose, kai pasikeičia tuštinimosi pobūdis. Toks žmogus netikėtai pradeda viduriuoti arba jam užkietėja viduriai, pasirodo kraujo, susilaiko dujos.

Kaip paaiškino Ž.Šukys, šie požymiai turėtų suneraminti bei paskatinti atlikti reikiamus tyrimus dėl galimo storosios žarnos vėžio, ypač vyresnius nei 50 metų žmones.