Žinia apie mirtį – tabu

Stebės situaciją

S.Tichomirovas aiškino, kad esą net ir tuo atveju, kai užregistruoti mirusįjį ateina laidojimo įmonių atstovai, galima rasti išeitį.

"Jie gali turėti standartines prašymo įregistruoti mirtį formas. Prieš eidami į civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti mirties fakto, jie gali tą prašymo formą pateikti velionio sutuoktiniui, tėvams ar vaikams, kad šie ir pasirašytų, jog neprieštarauja, kad mirusiojo pavardė būtų paviešinta. Taip ir bus gautas sutikimas", – dėstė teisingumo ministro patarėjas.

G.Misevičienė žadėjo, jog kelias dienas bus stebima, kaip žmonės reaguoja į tai, kad jų prašoma pasirašyti sutikimą viešinti mirusiojo pavardę, kiek mirčių įregistruoti ateina velionių artimieji, kurie tokius sutikimus gali pasirašyti.

"Manau, kad jau savaitės pabaigoje turėsime kokius nors rezultatus ir tada galėsime spręsti, kaip toliau elgtis dėl mirusiųjų sąrašų viešinimo", – teigė G.Misevičienė.

Ji stebėjosi, jog tik dabar – po daugybės metų – atsirado išaiškinimas, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas prieštarauja Civiliniam kodeksui.

"Prieš kelerius metus dalyvavau kasmečiame seminare, kuriame susirenka civilinės metrikacijos įstaigų atstovai iš visos Lietuvos. Tuomet pranešimus apie asmens duomenų apsaugą skaitė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai. Jų kaip tik ir klausiau, ar mirusiųjų sąrašų viešinimas nėra pažeidimas. Į šį klausimą buvo atsakyta neigiamai, todėl ramia sąžine juos ir teikdavome žiniasklaidai", – dėstė G.Misevičienė.

Nustebino ir nuliūdino

Nors Klaipėdoje užregistruotos mirtys dienraštyje "Klaipėda" neskelbiamos dar tik porą dienų, jau pasipylė pasipiktinusių skaitytojų skambučiai.
Klaipėdiečiai teiraujasi, kur ir kodėl dingo ši informacija. Žmonės apgailestavo, jog nebegali sužinoti, kokių klaipėdiečių mirtys buvo užregistruotos, ir vylėsi, kad tokia informacija vėl bus skelbiama.

"Nemanau, kad mirusiųjų sąrašų viešinimas yra kažkoks žmogaus teisių pažeidimas. Jei žmogus mirė, apie tai pranešama laikraštyje, juk tai yra tik informacija, kuri, beje, ir labai aktuali. Paskelbiamas tik žmogaus vardas, pavardė ir gimimo metai. Nei jo asmens kodas, nei gyvenamoji vieta neįvardijama, tad man net nelogiška, kad toks informacijos paskelbimas gali būti kažkoks privataus gyvenimo pažeidimas", – stebėjosi Socialinių reikalų departamento direktorė A.Daujotienė.

Ji pabrėžė, kad draudimas skelbti mirusiųjų sąrašus iškraipo net susiformavusias lietuvių tradicijas.

"Ir kaip klaipėdietė, ir kaip dienraščio skaitytoja galiu pasakyti, kad skelbtos įregistruotų mirusiųjų pavardės buvo labai svarbi informacija. Gal kaimynas perskaitydavo, gal koks nors pažįstamas, kuris suskubdavo velionio artimiesiems pasiūlyti pagalbą, pareikšti užuojautą. Gyvename dideliame mieste, tačiau vis tiek esame įpratę mirties atveju susivienyti, norime užjausti velionio artimuosius, todėl tokia skelbiama informacija labai padėdavo. Esu tikrai nustebusi ir nuliūdusi, jog atsirado išaiškinimas, kad jos skelbimas yra Civilinio kodekso pažeidimas. Manau, kad mirusiųjų sąrašų neskelbimas yra žmonių teisės gauti informaciją pažeidimas. Atrodo, kad mūsų valstybėje nebėra didesnių problemų", – dėl susiklosčiusios situacijos apgailestavo A.Daujotienė.

S.Tichomirovas pabrėžė, kad šis klausimas tikrai nededamas į stalčių.

"Tai labai svarbus klausimas ir tikrai dar ieškosime būdų, kaip problemą spręsti, kad mirusiųjų sąrašai būtų teikiami žiniasklaidai, tačiau tai neprieštarautų Civiliniam kodeksui", – žadėjo S.Tichomirovas.