Valstybės tarnautojų privilegijų ilsėtis žinybiniuose plotuose neįveikia nei krizė, nei Saulėlydžio komisija.

Pigu – tik išrinktiesiems

Atostogas šią vasarą pajūryje sau gali leisti nebent tik biudžetininkai. Nes vidutines pajamas gaunančios šeimos poilsis Palangoje ar Nidoje komercinėmis kainomis – nebepasiekiamas. Tačiau įvairiausių žinybų, direkcijų, departamentų klerkai net ir sunkmečiu mėgaujasi poilsiu už 20–60 litų per parą.

Valstybė iki šiol taip ir nėra suskaičiavusi, kiek iš biudžeto išlaikomų patalpų yra virtę įvairaus lygio poilsinėmis. Dar prieš dvi savaites Vidaus reikalų ministerija Saulėlydžio komisijai turėjo pateikti tokių patalpų sąrašą. Žadėjusiai iš esmės imtis klestinčio žinybinio poilsio, užslėpto po mokymo centrų ir tobulinimosi bazių priedanga, Saulėlydžio komisijai nusviro rankos.

„Jokios informacijos neturime. Iš esmės tai turėtų būti kiekvienos ministerijos ir jos vadovo garbės reikalas, ne Saulėlydžio komisijos prievolė – raginti“, – aiškino komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis.

Seimas – poilsiautojų tvirtovė

Kiek ir kokių pastatų, virtusių poilsinėmis, valdo įvairaus plauko įstaigos ir tarnybos, nėra aišku. Kiek už jų šildymą žiemos sezonu paklojama biudžeto lėšų, niekas neskuba skaičiuoti.

Vienintelis bandymas apsivalyti bent nuo Vyriausybės ir savivaldybių tarybų valdomo rekreacinio turto Seime žlugo. Nutarimo projektą, kuriuo tiesioginėms funkcijoms nenaudojamas nekilnojamasis turtas būtų perduotas Valstybės turto fondui, parengusi liberalė Dalia Kuodytė tikino, kad iš anksto nujautė, jog toks sprendimas palaikymo nesulauks.

„Tuomet ministerijos vienbalsiai bandė aiškinti, kad nereikia jokių Seimo nutarimų, viskas čia bus sutvarkyta ir išsiaiškinta. Tačiau nieko nesigirdi. Matome, jog vasara įpusėjo, poilsiaujama ir toliau. Iš esmės vos ne kiekviena ministerija, kiekvienas departamentas tokių poilsinių turėjo. Tačiau ar tebeturi, niekas dorai nežino“, – pastebėjo D.Kuodytė.

Projektą pristačiusi seimūnė pastebėjo, kad nė vienoje Vakarų valstybėje šitokių žinybinių poilsiaviečių nėra, tai yra funkcijos, visiškai nebūdingos pagal kompetenciją.

Žinybiniuose butuose ar ištisuose pastatuose įsikūrusios valstybinių įstaigų poilsinės ne visuomet atviros paprastam mirtingajam. Aukštos tvoros vartus šią vasarą atvėrė poilsio namai „Auska“.

Tvarka – nauja, metodai – seni

Penkių žvaigždučių poilsio namams išlaikyti 883 tūkstančių litų šiemet nebeskyrė – liepta išsilaikyti patiems.

„Auskos“ durys atvertos visiems, to anksčiau negalėjome daryti. Kainos nepasikeitė, kaip tik jos sumažėjo. Taikome net 30 procentų nuolaidas. Vis tiek negalime pritraukti poilsiautojų, daugiau nei pusė kambarių stovi tušti. Ateis liūdna žiema“, – aiškino naujasis valstybės įmonės „Baltija“ vadovas Algimantas Valantinas.

Pasak jo, vien už „Baltijos“ poilsio namų šildymą per mėnesį reikėdavo atseikėti 60 tūkstančių, dar 120 – įmonės darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Buvusį ilgametį poilsio namų vadovą Joną Juchnevičių A.Valantinas pakeitė šį pavasarį. Tuomet įmonės valdymas buvo perduotas Ūkio ministerijai, šioji rengia restruktūrizacijos planą. Pasitraukus buvusiam vadovui, buvo žadama, kad prestižiniams poilsio namams vadovauti bus skelbiamas konkursas. Tačiau plačiai nuskambėjusios garsios frazės teliko pažadai – naujasis vadovas į valstybinės įstaigos direktoriaus kėdę buvo paskirtas be jokio konkurso.

„Devynerius metus dirbau inžinieriumi eksploatacijai, tačiau mano alga kur kas mažesnė nei buvusio vadovo. Pasiūlė ir sutikau, konkurse nebūčiau dalyvavęs. Kodėl nebuvo konkurso, reikia klausti ministerijos“, – tikino naujasis vadovas.

Generolo poilsiui – kortai

Palangoje, be gerai žinomų Vidaus reikalų ministerijos poilsio namų „Pušynas“, kurie atviri visiems poilsiautojams, galima aptikti ir kur kas labiau užslėptų valstybinių poilsinių.

Vytauto ir Bangų gatvių sankryžoje esančioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos Palangos užkardoje įrengtame vadinamajame pasieniečių mokymo centre viršutinis aukštas virtęs viešbučio tipo poilsio kambariais. Už nemokamą ilsėjimąsi šiuose apartamentuose pylos yra gavęs pasieniečių vadas Jurgis Jurgelis. Dabartinis sienos apsaugos tarnybos vadas Saulius Stripeika poilsiui mieliau renkasi Nidą. Čia buvusiame atraminiame punkte įrengtuose poilsio kambariuose generolas ilsisi aktyviai. Iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Neringos užkardos rekonstrukcijai, prie pat jūros esančiose pasieniečių valdose buvo įrengti teniso kortai. Po metų dar tiek pat – 100 tūkstančių litų – tarnyba skyrė naujai dangai kortuose pakloti.

Kelininkų veikloje – poilsio paslaugos

Kitas Palangoje į akis nekrentantis pastatas Vytauto gatvėje priklauso valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“. Apie Susisiekimo ministerijai priklausančios įmonės valdomą poilsinę pati ministerija tikina nieko nežinanti. Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Rūta Diržanauskaitė dienraštį informavo, kad esą ministerija neturi jokių poilsio namų. Kaip tik, pasak R.Diržanauskaitės, ji Švietimo ministerijai perdavė VšĮ „Vaikų poilsis“, kuri valdo devynis objektus – keturias moksleivių poilsio stovyklas Vievyje, Giruliuose, Palangoje ir Panevėžio rajone, trejus poilsio namus Palangoje ir Šventojoje, vaikų ir šeimyninio poilsio bazę Varėnos rajone, poilsiavietę Ignalinoje.

Tačiau ministerijai nėra žinoma jai pavaldžios Lietuvos automobilių kelių direkcijos įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ poilsinė. Kelininkai valdo buvusius poilsio namus „Vingis“. Svetimi pašaliečiai čia nėra laukiami.

„Tai tikrai tik žinybiniai poilsio namai kelininkams iš visos Lietuvos. Kambariai išnuomoti dešimčiai regioninių apskričių įmonių, tokių kaip mes. Klaipėdos regionui tepriklauso keturi kambariai. Už lovą kelininkai moka 25 litus. Ten nėra didelio komforto, tačiau šiek tiek paremontuota. Paskutinį kartą remontas darytas 1996–1998 metais“, – aiškino Klaipėdos regiono kelių vadovas Petras Kaučikas.

Kelininkų poilsiui esą investicijų iš biudžeto šiuo metu neprašoma.

„Tokie poilsio namai verti 6-7 milijonų litų. O parduoti iš turto fondo už vieną litą labai lengva. Tačiau kas iš to išloš? Kol jie išsilaiko patys, kol reikalingi kelininkams, manau, turi teisė būti“, – nuomonę išreiškė P.Kaučikas.

Vadovas prisipažino, kad įmonė buvo gavusi raštą pateikti sąrašą turto, nereikalingo įmonės funkcijoms vykdyti.

„Mūsų įmonės veiklos sąraše yra įrašyta poilsio namų veikla, o prašė neįrašyto į funkcijas“, – paslaptį išdavė P.Kaučikas.

Privilegijos net profesūrai

Be Seimo kanceliarijai priklausančios poilsinės "Viešnagė", Palangoje įsikūrę Krašto apsaugos ministerijos poilsio namai „Karininkų ramovė“, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) priklausantis Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras.

Vilniaus pedagoginio universiteto poilsio namai „Vorupė“ – ne vienintelė universiteto dėstytojų atgaiva. Vienoje gražiausių pamario vietų – Rusnės saloje – įsikūręs Vilniaus ekologijos instituto paukščių tyrimų centras. Tačiau čia profesūrai mėgautis išskirtiniu poilsiu trukdo ekologinio turizmo mėgėjai.

Kita valstybinė įmonė – Vidaus vandens kelių direkcija taip pat turi kur poilsiauti. Uostadvaryje esančiuose direkcijos pastatuose įrengta pirtis ir poilsio kambariai.

Neva šiuo metu skurdžiausiai gyvenantis Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamentas taip pat turtingas poilsinėmis Nidoje ir Palangoje.

„Departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms priklauso bendrabučio tipo pastatai Vilniuje, Vilniaus rajone Kreivalaužių kaime, Palangoje, Utenoje. Nidoje esantys kambariai nėra bendrabutis. Tačiau nenaudojamos patalpos buvo pritaikytos bendrabučiui ir už jų naudojimąsi imamas mokestis“, – tikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai Donatas Gurevičius.

Nidiškiai – prieš privilegijas

Neringos gyventojų grupė jau keli metai beldžiasi į visų įmanomų valdžios instancijų duris su prašymu išsiaiškinti, ar Nidoje ir Juodkrantėje daugybė žinybinių pastatų nėra virtę biudžetininkų poilsinėmis.

Esą kelinti metai vietos gyventojai šiuose pastatuose stebi labiau į poilsiautojus nei į darbuotojus panašius asmenis.

„Neringoje daugiau nei 90 šeimų laukia socialinio būsto. Tokių poilsinių, kurios oficialiai vadinamos laboratorijomis, institutų patalpomis, direkcijų statiniais, – čia yra apstu. Žiemą jie stovi tušti, judėjimas prasideda tik atėjus vasarai“, – dėstė Neringos savivaldybės tarybos narė Irma Baltrušaitienė.

Gyventojų skunde Seimui, Vyriausybei, valstybės kontrolieriui nurodoma, kad Gintaro įlankoje Juodkrantėje esančiuose Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pastatuose yra poilsiaujama. Miško gatvėje Nidoje Kauno zoologijos muziejaus, Kalno gatvėje Botanikos instituto, Naglių gatvėje Hidrometeorologijos tarnybos, Miškų instituto Kalno gatvėje pastatai duris atveria tik atėjus atostogų metui. Gyventojai aiškina, kad Neringoje gyvuoja giliai įsišaknijęs sovietinių privilegijų tinklas.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė dienraščiui tikino, kad Parko direkcijos patalpose tikrai nėra poilsiaujama.

„Kam tik nesame aiškinęsi dėl tų pastatų. Nežinau, tačiau manau, kad ten nėra poilsiaujama“, – aiškino R.Baškytė.

Pertvarkoje – stabdys

Valstybės kontrolė metų pradžioje konstatavo, jog valstybė neefektyviai valdo biudžetinių įmonių pastatus ir patalpas. Tuomet kontrolieriai nustatė, kad šalyje gali būti valstybinių pastatų už 5 milijardus litų. Tačiau aptikti neįtikėtini plotai ne pagal paskirtį naudojamo nekilnojamojo turto.

Pagrindinė tokios netvarkos priežastis – nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės turto valdymo politikos formavimą.

Saulėlydžio komisijos pirmininkas V.Milaknis pastebėjo, kad nėra politinės valios žinybinio poilsio privilegijai naikinti.

„Tai nėra paprasti sprendimai, jau nekalbant apie poilsines, bet ir mokymo centrus, kurie dažnai tarnauja poilsio tikslams. Mes manome, kad lėšos turėtų būtų skiriamos tik konkurso tvarka. Ne tik prašoma asignavimų iš biudžeto nuolatiniam išlaikymui, bet dar prašoma plėsti ir investuoti“, – dėstė Saulėlydžio komisijos pirmininkas V.Milaknis.

Pasak V.Milaknio, valstybė neturi teikti poilsio paslaugų, o mokymo paslaugos turi būti perkamos konkurso tvarka. Tokie mokymo centrai neturi būti išlaikomi iš valstybės biudžeto.

„Dėl priimtų sprendimų yra šioks toks stabdys. Viena vertus, reikia, kad priimti sprendimai turėtų palaikymą ne tik Vyriausybėje. Aš tikiuosi, kad nuo rudens reformuota Vyriausybės kanceliarija labiau koordinuos pavedimus. Tikimės, kad dar prieš žiemą pavyks apsivalyti. Poilsiauti – ne valstybės privilegija“, – aiškino V.Milaknis.