Teismuose – krūvos bylų

Klaipėdos apylinkės teismas nuo šių metų sausio 15 d. iki lapkričio 5-osios (vėlesnių duomenų kol kas nėra) gavo 22 pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Pernai per visus metus buvo gauti 39 tokie pareiškimai, 2020-aisiais – 38.

Fizinių asmenų bankroto bylos procesas, kaip ir juridinių asmenų, tęsiasi trejus metus. Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjamos 87 fizinio asmens bankroto bylos.

Klaipėdos miesto rūmuose – 72, Klaipėdos rajono rūmuose – 15 bylų, ir dar Klaipėdos miesto rūmuose yra 12 bylų, kuriose nėra patvirtinti mokumo atkūrimo planai.

"Yra tokia dvejopa procedūra: iškeliama bankroto byla, konstatavus, kad asmuo atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymą, rengiamas mokumo atkūrimo planas, ir tik tada prasideda fizinio asmens bankroto byla", – paaiškino Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Petras Mineikis.

Atsirito antroji banga

Teisėjas teigė, jog nepastebima, kad tų bankroto bylų žymiai daugėtų, nors manoma, kad prasidėjo antroji jų banga, nes žmones pasivijo senos skolos.

Pirmoji fizinių asmenų bankrotų banga kilo po didžiosios ekonominės krizės 2008–2009 m., kai dėl nekilnojamojo turto burbulo daugybė žmonių nepajėgė susimokėti milžiniškų būsto paskolų.

P. Mineikis, šiais metais nagrinėjęs kelias fizinio asmens bankroto bylas, patvirtino, kad jo nagrinėtos bylos susijusios būtent su senomis skolomis.

"Anksčiau bylos būdavo keliamos dėl įvairių nesumokėtų būsto ar vartojamųjų kreditų bankams ar kitoms finansinėms įstaigoms, dabar tose bylose figūruoja skolų perpirkėjai, bet pradiniai kreditoriai yra bankai, vadinasi, tos didžiosios skolos velkasi nuo 2006 metų, atsiradusios prieš pat ekonominę krizę. Taigi, pradžioje pirminiai kreditoriai fizinio asmens bankroto bylose buvo bankai, dabar – skolų perpirkėjai", – teigė P. Mineikis.

Kai kurie asmenų įsiskolinimai nuo anų laikų siekia net 100 tūkst. eurų.

Anot teisėjo, ne visada pavyksta išieškoti tokią didelę sumą iš skolininko.

"Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau, jei būtų galima išieškoti visą sumą iš skolininko, tikėtina, bankroto byla tokiam asmeniui iš viso nebūtų keliama. Kiek man tekę nagrinėti tokių bylų, dalis skolų yra nurašoma. Tačiau yra pasitaikę ir tokių situacijų, kai bent pusė įsiskolinimo yra išieškoma, jeigu bankrutuojantys asmenys turi nekilnojamojo turto ar panašiai", – teigė P. Mineikis.

Fizinio asmens bankroto įstatymas yra skirtas sąžiningiems žmonėms, o ne siekiantiesiems nurašyti savo skolas.

Pasmerkia senyvus tėvus

Bankrutuojančių fizinių asmenų amžius svyruoja nuo pensinio iki labai jauno.

Pavyzdžiui, šiais metais pareiškimą dėl asmens bankroto iškėlimo pateikė vos 24 metų klaipėdietė.

"Kaip tokie jauni žmonės sukaupia skolų, reikėtų analizuoti, tačiau man yra tekę nagrinėti bylą, kai bankrutavo pensinio amžiaus asmenys. Buvo atvejų – vyresnio amžiaus tėvai laidavo savo turtu bankui, kai jų vaikai paimdavo didesnes paskolas. Vaikai, nebegalėdami jų sumokėti, bankrutuodavo, o bankai ar finansinės įstaigos nukreipdavo išieškojimus į laiduotojus, kurie neretu atveju gauna tik senatvės pensiją, todėl bankrutuoja ir šie, vyresnieji", – skaudžių įvykių grandinę išdėstė teisėjas.

Ankstesniais metais pasitaikydavo, kai bankrutuodavo ne viena sutuoktinių pora, šiemet Klaipėdos apylinkės teisme pateiktas vienintelis toks pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

"Būna, kai bankrutuoja sutuoktiniai, būna, kai bankrutuoja vienas sutuoktinių. Pasitaiko, kai galbūt siekiant išvengti abiejų sutuoktinių bankroto, yra nutraukiama santuoka, ir kiekvienas buvęs sutuoktinis bando bankrutuoti atskirai", – pastebėjo P. Mineikis.

Pastebėjimas: anot Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo civilinėms byloms, teisėjo P. Mineikio, jei būtų galima išieškoti visą sumą iš skolininko, tikėtina, kad bankroto byla tokiam asmeniui iš viso nebūtų keliama. Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Nepavyksta apgauti teismo

Fizinio asmens bankroto įstatymas Lietuvoje veikia jau beveik dešimtmetį.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas prisiminė atvejį, kai asmuo antrą kartą kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

"Kiti mano kolegos, kurie nagrinėjo bankroto bylas, ne kartą yra konstatavę, kad prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nagrinėjamas pakartotinai. Kai kartą buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, po metų vėl asmuo kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylą dažniausiai atsisakoma iškelti dėl bankrutuojančio asmens nesąžiningumo. Pavyzdžiui, vien šiais metais Klaipėdos miesto rūmuose atsisakyta iškelti septynias tokias bylas", – patvirtino teisėjas.

Dažniausiai bankroto bylas kelti atsisakoma dėl nesąžiningų pareiškėjų veiksmų. Pavyzdžiui, teismas konstatuoja, kad asmens skolos atsirado dėl verslo, jo vykdytos ūkinės ir komercinės veiklos ir nepagrįstos rizikos, vykdant šią veiklą.

Ir didžioji dalis skolos susidarė, pasirašant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinant galimybių jas susigrąžinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išplėtojęs šią temą.

Ten nurodoma, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjas pateikė objektyvių duomenų, kad jis būtų siekęs sumažinti kreditorių reikalavimus arba siektų skolas grąžinti per pastaruosius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, o tarsi laukė, kol sueis trejų metų terminas nuo sandorių sudarymo, kad skolas būtų galima nurašyti.

Buvo ir tokių atvejų, kai siekiantis bankrutuoti įmonės vadovas, būdamas atsakingas už darbo užmokesčius, sąmoningai sau paskyrė ir mokėjo mažesnę algą, kad antstoliai išieškotų mažesnes sumas ir kad jis išvengtų skolų grąžinimo prievolių.

Tad teismas konstatavo, kad žmogus buvo nesąžiningas ir atsisakė jam kelti fizinio asmens bankroto bylą.

Sąžinė lieka šone

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai skolos susidaro dėl žalos atlyginimo už padarytą nusikalstamą veiką.

Kadangi nesąžiningumas įžvelgtas dėl ankstesnių nesąžiningų veiksmų, teismui kilo abejonių, ar toks asmuo sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti, elgėsi pasyviai, neieškojo darbo, nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų bent dalį žalos.

"Fizinio asmens bankrotas ir skirtas tam, kad būtų atkurtas asmens mokumas, o ne jo senoms skoloms nurašyti. Jei, pavyzdžiui, asmuo nedirba arba gauna mažas pajamas, arba pažymi, kad jo pajamos ateityje dar labiau mažės, tai nėra jokio pagrindo manyti, kad patvirtinus mokumo atkūrimą bent dalis tų skolų bus padengta", – pabrėžė P. Mineikis.

Pasitaiko situacijų, kai skoliniai įsipareigojimai yra gana dideli, tačiau asmuo pajamas gauna nemažas, vis dėlto skolas mokėti vengia.

Buvo atvejis, kai skolininkas gyveno užsienyje, teismui nurodė, kad jo atlyginimas mažesnis, nei yra iš tikrųjų.

Tai nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir konstatuotas bankrutuoti norinčio asmens nesąžiningumas.

"Būna, kai skolos nėra jau tokios didelės, kad žmogus, sąžiningai dirbdamas, negalėtų jų išsimokėti. Pavyzdžiui, teismas konstatavo, kad per 10 metų, pagal gaunamas pajamas asmuo yra pajėgus skolas sumokėti, ir atsisakyta jam kelti bankroto bylą. Panašių gudravimų pasitaikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius tas aplinkybes, atsisakoma kelti bankroto bylą, konstatavus, kad asmuo nesąžiningai siekia fizinio asmens bankroto", – teigė teisėjas P. Mineikis.

Kai kurie žmonės siekia nemokėti paskolų ir bankrutuoti, tikėdamiesi, kad jiems iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ta skola bus nurašyta.

Yra numatyti saugikliai

Netgi bankroto bylos iškėlimas negarantuoja, kad žmogui tokiu būdu pavyks išvengti skolų grąžinimo, nes yra patvirtinamas fizinio asmens mokumo planas, kuriame nurodomos planuojamos gauti pajamos.

Bet jei asmuo nesiekia uždirbti daugiau, o tik tenkinasi minimalia nustatyta grąžinama suma arba kreditoriams negrąžina skolų pagal nustatytą planą, tai fizinio asmens bankroto byla gali būti ir nutraukiama.

Būna, kad asmuo neperveda lėšų pagal įsipareigojimus į depozitinę sąskaitą, panaudoja pinigus iš savo sąskaitos ne pagal mokumo atkūrimo planą, tada bankroto byla asmeniui irgi gali būti nutraukta.

"Nagrinėjome atvejį šiais metais, kai bankrutuojantis asmuo tikslino mokumo atkūrimo planą, tačiau visai neatsižvelgė į pagrįstas kreditorių pastabas, nesistengė nors kiek padengti įsiskolinimų, ir teismas bankroto bylą nutraukė. Teismai stengiasi viską išsiaiškinti ir nustatyti, ar žmogus suklydo ir sąžiningai nori atkurti savo mokumą ar turi nepamatuotą norą gyventi ne pagal pajamas, kreditorių sąskaita. Fizinio asmens bankroto įstatymas yra skirtas sąžiningiems žmonėms, o ne siekiantiesiems nurašyti savo skolas, nes skolos niekur nedingsta", – tvirtino P. Mineikis.

Dažniausiai bankrutuoja privačiame sektoriuje dirbantys asmenys, valstybės tarnautojų fizinio asmens bankroto bylų esą nepasitaikė.