Nepelnytai pamirštas keliautojas

Beveik lygiai prieš metus Klaipėdos senamiestyje, Sukilėlių gatvės kampe, atidengtas paminklas A.Poškai ir pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui "M.S.C. Memelland" atminti.

Šią skulptūrą jau pamėgo ir klaipėdiečiai, ir svečiai, masiškai besifotografuojantys šalia barzdoto legendinio lietuvių keliautojo atvaizdo.

Paminklo idėjos iniciatorius klaipėdietis A.Mockus jau turi naujų sumanymų, kaip dar pagerbti nepelnytai pamirštą unikalią lietuvių asmenybę A.Pošką, kuris gimė 1903-aisiais, tais pačiais metais, kai buvo pagaminti pirmieji pasaulyje "Harley-Davidson" motociklai.

Būtent motociklu azartiškas keliautojas beveik prieš 90 metų ir leidosi į beprotišką tuomet kelionę – per pusę pasaulio – iš Lietuvos į Indiją.

Eruditas, esperanto kalbos žinovas, rašytojas ir žurnalistas šiandien pas mus nepelnytai pamirštas, mano A.Mockus, kartu su bendraminčiu R.Bružu ketinantis pakartoti A.Poškos žygį motociklais į Bengaliją.

"Mes tai darome ne savo labui, o dėl žmogaus, kuris, mūsų manymu, yra nepelnytai pamirštas. Juk tokių keliautojų Lietuvoje nebuvo taip jau daug", – teigė A.Mockus.

Pasiruošimui – keli mėnesiai

R.Bružas ir A.Mockus į savo istorinę avantiūrą "Nuo Baltijos iki Bengalijos" ketina leistis spalį, intensyviam pasiruošimui kelionei liko vos trys mėnesiai.

Teks įsigyti motociklus, būtiną įrangą. Visa tai kainuos nepigiai, ekspedicijai keliautojai ruošiasi savo ir rėmėjų lėšomis.

Tiesa, A.Poška ir Matas Šalčius tada keliavo vienu motociklu, tačiau į dabartinę ekspediciją keliautojai vyks dviem, esą jie neturi tikslo atkurti dar ir tas pačias buities sąlygas, juolab jie planuoja apie savo kelionę sukurti filmą. Išvykti ketinama iš Klaipėdos.

"Nors M.Šalčius su A.Poška tada startavo iš Kauno, mes išvyksime nuo A.Poškai skirto paminklo Klaipėdoje, nes Kaune Baltijos jūros tikrai nėra. Toliau važiuosime per Kaliningrado sritį, buvusį Karaliaučių, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Austriją, Vengriją, Balkanų šalis, Graikiją, iš ten kelsimės į Egiptą", – vardijo A.Mockus.

Paskui laukia žygis per Izraelį, Gazos Ruožą, Siriją, Libaną, Iraną ir kitas šiandien karštas pasaulio vietas.

Beje, tada, kai keliavo A.Poška, po Pirmojo pasaulinio karo buvo praėję tik 10 metų. Visi Europoje baiminosi šnipų, tad kelionė po Europą buvo gana sudėtinga, o Artimuosiuose Rytuose, priešingai, keliautojams iš dalies buvo gana saugu.

Europą keliautojai ketina kirsti maždaug per savaitę, paskui laukia sudėtingesnis maršrutas, kurį tikimasi įveikti per pusantro mėnesio.

Atgal iš Indijos, savo motociklus sukrovę į laivus, R.Bružas ir A.Mockus į Lietuvą ketina grįžti lėktuvu, nes parsigauti namo tais pačiais keliais užtruktų dar kelis mėnesius.

"Mes planuojame atsidurti Indijoje pirmoje lapkričio dekadoje, jei nebus kokių ekscesų. Jeigu grįžtume atgal motociklais, Lietuvą pasiektume vasarį, kai paprastai čia jau reikia slidžių. Todėl grįšime lėktuvu", – paaiškino R.Bružas.

Rusijos viza – ant plauko

Dabar didžiausias iššūkis – susirinkti visas reikiamas vizas. R.Bružą iš Rusijos Federacijos atstovybės pasiekė ne kokios žinios, vizos mūsų kaimynai jam išduoti neketina.

"Kol kas negavau Rusijos vizos. Spėju, jog taip yra dėl to, kad pernai lankiausi Rytų Ukrainoje ir tas filmas, kurį susukau, jiems buvo pakankama priežastis neišduoti man vizos. Ar gausiu tą vizą, ar ne, manau, tai nebus kažkokia problema. Mes galime kiek pakeisti autentišką maršrutą ir važiuoti ne per Kaliningradą, o sukti tiesiai į pietus, į Lenkiją, juolab 100 procentų to maršruto atkartoti mums šiaip ar taip nepavyks, o ir tokio tikslo mes neturime", – teigė R.Bružas.

Tikslas yra aplankyti A.Poškos buvotas ir aprašytas vietas, tačiau akivaizdu, kad ne visos jos šiandieniams keliautojams bus prieinamos dėl geopolitinių priežasčių.

Neišvengs ir karo zonų

Gazos Ruožas, Alepas Sirijoje, Mosulas Irake ir kiti karščiausi pasaulio taškai patenka į būsimą R.Bružo ir A.Mockaus maršrutą.

Keliautojai teigia, jog, norėdami tiksliai atkartoti A.Poškos kelionę, turėtų aplankyti ir šias vietas, tačiau gali būti, kad planus teks keisti.

"Matysime vietoje, suksimės iš padėties. Neaišku, kaip iš to paties Izraelio pavyks patekti į Gazos Ruožą. Juk ten kasdien šaudoma, žūva žmonės. Žinau, kad bus sunkumų, bet nuo to kelionė yra tik dar įdomesnė. Tačiau, kaip Rimas sako, veikiausiai lenksime kai kurias vietas, nes labai nekinematografiškai atrodytų mūsų galvos, atskirtos nuo kūnų, bet nereikia galvoti apie blogiausia", – kalbėjo A.Mockus.

"Jei žmonės tą maršrutą įveikė 1929 metais, manau, šiais laikais mes irgi galime padaryti tą patį. Suprantu, kad tai nebus lengvas pasivaikščiojimas. Mes nesame kamikadzės ir nelįsime ten, kur tikrai pavojinga. Atsižvelgsime ir į Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, vertinsime ir realią situaciją", – antrino ir R.Bružas, kuris, beje, kaip žurnalistas bei dokumentikos kūrėjas yra buvęs ne viename karštame pasaulio taške.

Keliautojų pagrindinis tikslas – atrasti savo pirmtakų artefaktų iš anų laikų. Jie sieks apsistoti tose vietose, kur tada nakvojo A.Poška su M.Šalčiumi. Ir, žinoma, sukurti filmą apie tai.

"Planuojame sukurti aštuonias dalis, kurių kiekviena turės savo pasakojimą ir tam tikrą legendą, kurią mes labai konkrečiai stengsimės atspindėti", – patikslino R.Bružas.

Neperskiriamas tandemas

Į savo legendinį žygį A.Poška tuokart leidosi su kitu anuomet žinomu keliautoju M.Šalčiumi.

Tačiau bendražygiai tada ne itin sutarė. Jie važiavo vienu motociklu (jį kažkodėl vadino mašina), kurį visą kelionę vairavo Antanas, esą Matas nė neišmoko jo vairuoti.

"Mano manymu, M.Šalčius toje kelionėje netgi labai gėdingai pasielgė, palikęs savo merdintį bendražygį svetimame krašte, pardavė jo motociklą ir išvyko savo keliais. Ir vėliau, rašydamas memuarus "Svečiuose pas 40 tautų", jis nė žodžiu neužsiminė apie A.Pošką, kuris beje, iš tų ligų išsikapstė, tęsė savo ekspediciją, pasiekė Indiją ir vėliau viską aprašė aštuoniose knygose, taip pat ir ginčus bei intrigas su Matu. Pažymėjo, kur jis buvo teisus, o kur – ne", – pasakojo garsiojo keliautojo knygas išstudijavęs A.Mockus.

O kaip pavyks sutarti R.Bružui ir A.Mockui, juk laukia nemenki išbandymai, esą parodys laikas. Aurimas neabejoja savo bičiuliu, nes jį pažįsta daugybę metų.

"Turime abu bendrą tikslą ir dėl jo teks derintis vienam prie kito", – dėstė Aurimas.

"M.Šalčius ir A.Poška nebuvo lygiaverčiai partneriai toje kelionėje. Tame turbūt ir yra visų jų tarpusavio nesutarimų genezė. Jie iki tos ekspedicijos buvo nepažįstami. A.Poškai paskleidus žinią apie kelionę, M.Šalčius jį susirado ir pasisiūlė važiuoti kartu. Jie vienas kitą menkai pažinojo. Be to, Matas buvo gerokai vyresnis už Antaną. O mūsų atveju viskas kitaip, mes su Aurimu pažįstami daugybę metų, mūsų požiūriai į daugybę dalykų sutampa, mūsų tikslai – tie patys, mums, manyčiau, A.Poškos ir M.Šalčiaus atvejis negresia", – įsitikinęs R.Bružas.

A.Poškos dukros palaiminimas

Vilniuje gyvena garsiojo keliautojo dukra Laimutė Kisielienė. Moteris, išgirdusi apie būsimą ekspediciją jos tėčio kažkada nuvažiuotais keliais, buvo sujaudinta.

"Aš džiaugiuosi žmonėmis, kurie mano tėvo asmenyje atranda patrauklumą. Ta jo kelionė prieš 90 metų buvo labai didelis iššūkis, iššūkis tai bus ir šitiems vyrams, kurie pabandys pakartoti aną ekspediciją. Ir man yra nuostabu, kad yra tokių entuziastų, kad kilo toks sumanymas. Man tai yra nuostabu", – dienraščiui kalbėjo L.Kisielienė.

Moteris teigė, jog jos tėtis dažnai tą kelionę prisimindavo ir pasakodavo apie ją, kelionės prisiminimais A.Poškos šeima gyveno ilgą laiką.

"Mano tėtis buvo labai bendraujantis žmogus. Pas mus lankydavosi daugybė žmonių. O jis – pasakorius ir pasakojo nuolatos. Jis tais laikais buvo nestandartinis žmogus, kuris traukė kitus", – teigė garsaus keliautojo dukra.

Dar viena misija

A.Poška išgyveno beveik 90 metų, jis sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir mirė 1992-aisiais.

Ant jo kapo atsirado liaudies meistro I.Užkurnio sukurtas paminklas – medinis koplytstulpis su žodžiais iš paties keliautojo rankraštyje likusios knygos "Artojų pėdomis": "Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai."

Iškilaus žmogaus žygį sumanęs atkartoti A.Mockus teigė, kad prieš išvykdami turės padaryti dar vieną labai svarbų darbą dėl šio žmogaus atminimo.

"Neseniai sužinojau, kad nuvirto koplytstulpis nuo A.Poškos kapo. Jo atstatymas – mūsų garbės reikalas. Jį restauruoti ėmėsi meistras Algirdas Judickas, tačiau tam, žinoma, reikia lėšų. Bandau surinkti, jei nepavyks jų rasti, kiek reikės, aukosime iš tų, kurios skirtos mūsų kelionei. Tačiau prieš išvykstant labai norėtume, kad koplytstulpis būtų pastatytas ant kapo", – kalbėjo A.Mockus.