Viename Klaipėdos greito maisto restorane Eglė pastebėjo vyrą su apykoje. Mergina susimąstė, ar tokiems asmenims negalioja namų areštas ir ar šie gali vėlų vakarą išeiti iš namų?

„Buvo vėlu, po 22 valandos. Į restoraną užėjo vyras, ant jo kojos pastebėjau apykoję, atrodė, tarsi asmuo net nenorėjo jos paslėpti, kadangi buvo vėsu, o jis atėjo mūvėdamas šortus. Ar nusikaltę ir stebimi žmonės gali vėlai vakare eiti į viešumą ir kas tuomet atsako už jų veiksmus ir aplinkinių saugumą“, – klausė mergina.

Šiuo metu uostamiestyje yra apie dvidešimt asmenų, ant kurių kojų sumontuotos apykojės.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, policijoje apykojės dedamos asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taikoma antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvus stebėjimas. Griežčiausia – nusižengusiojo suėmimas.

Elektroninė stebėjimo įranga uždedama teismo arba prokuroro nutarimu trims mėnesiams. R. Matonis pabrėžė, jog kardomosios priemonės vykdymas gali būti pratęstas, o pratęsimų skaičius nėra ribojamas.

Nustatytomis valandomis asmuo turi būti namuose, nesilankyti tam tikrose vietose arba yra paskiriam kiti ribojimai, tai nustato teismas kiekvienu atveju individualiai.

Asmuo, kuriam uždėta apykojė už įrangą nemoka, tačiau R. Matonis teigė, jog piktavalių, kurie bando stebėjimo įrangą padegti, paskandinti ar jos atsikratyti, pasitaiko dažnai.

Šie asmenys įpareigojami sumokėti už sugadintą įrangą. Jiems pažeidus intensyvaus stebėjimo kardomąją priemonę arba piktybiškai jos nesilaikant, gresia suėmimas.

„Apykojes nešioja ir probacijos tarnybos prižiūrimi asmenys. Iš viso šalyje kartu su policijos ir probacijos tarnybos prižiūrimais asmenimis apykoję nešioja ir yra nuolat stebima apie 1,4 tūkst. asmenų“, – teigė R. Matonis.