Brakonierių ir aplinkosaugininkų karai: policija aiškinsis, kas ką šėrė žaliomis žuvimis

Veidus fiksavo

Aistros verda dėl Klaipėdos rajone Karaliaus Vilhelmo kanalo pakrantėse vykusių įvykių.

Asociacija „Lašišos dienoraštis“ policijai pateikė skundą dėl sudaužytos vaizdo kameros, kuria visuomenininkai ne kartą jau buvo nufilmavę ir taip padėję aplinkosaugininkams sučiupti brakonierius.

Paaiškėjo, kad sausio 13 d. vidurdienį visuomenininkų kamera užfiksavo sugadinimą.

„Į paštą mums išsiunčiama nuotrauka. Taip, mes viską turime. Mūsų kamera užfiksavo asmenis ir mes pranešėme aplinkosaugininkams“, – pasakojo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ atstovas Povilas Bekeris.

Vyras prisiminė, kad naktį ta pati kamera taip pat buvo suveikusi.

„Sulaikyti vyrai paskui aplinkosaugininkams prisipažino, kad jie iš keršto sudaužė kamerą“, – sakė P. Bekeris.

Krante – egzekucija

Tačiau įkliuvę vietos gyventojai policijai pateikė dar skandalingesnį pareiškimą.

Policijai jie teigė, kad praėjusio ketvirtadienio naktį, 2 val., Lankupių kaime trys kaukėti vyrai sumušė 28-erių ir 23-ejų vyrus.

Vienas įtariamasis – 28-erių vyriškis apklaustas.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Esą pakrantėje galėjo vykti tikra egzekucija – vietos gyventojai neva buvo įmesti į vandenį, jiems liepta valgyti žalias nėges.

„Čia jie turės įrodyti, ne aš, kad taip buvo. Vyksta ikiteisminis tyrimas, viskas bus išsiaiškinta“, – kalbėjo P. Bekeris.

Sučiupo su įkalčiais

Būtent dėl nėgių ir vyksta brakonierių ir aplinkosaugininkų karai.

Esą tie patys veikėjai, kurie pasiskundė smurtu sausio 12-osios naktį, buvo įkliuvę sausio 2-ąją.

Asociacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai nufilmavo ir pranešė aplinkosaugininkams apie du brakonieriavusius asmenis.

Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad draudžiamais įrankiais buvo sugautos 44 upinės nėgės. Už neleistiną žvejybą asmeniui teks atlyginti žalą gamtai – 660 eurų.

„Aplinkosaugininkai patvirtintų, kad tai ne pirmą kartą pagauti asmenys. Jie ir anksčiau bausti“, – patikino P. Bekeris.

Visą įvykių chronologiją ir mestų kaltinimų tikrumą policija vis dar aiškinasi.

Dėl abiejų pusių pareiškimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Klausimas dėl įgaliojimų

Socialiniame tinkle pasirodžius informacijai apie Lankupiuose vykusius įvykius, kai kuriems žvejams kilo klausimų, ar gali visuomeninės organizacijos nariai imtis kokių nors veiksmų vandens telkinių pakrantėse.

„Ar gali iš viso jie ko nors reikalauti – asmens dokumento ar žvejo bilieto? Ar gali jie atiminėti įrankius, net jei jie ir būtų skirti brakonieriavimui?“ – klausė internautas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas patikino, kad jokiai visuomeninei organizacijai tokie įgaliojimai nesuteikti.

„Jie neturi neetatinio inspektoriaus pažymėjimo. Norint jį gauti, reikia išklausyti kursą, išlaikyti egzaminus. Inspektoriui suteikiamos tam tikros teisės ir pareigos, jis jau turėtų elgtis kaip pareigūnas. Mes su visuomenininkais bendradarbiaujame, gauname informacijos. Tačiau jie nėra neetatiniai inspektoriai. Jie – tik visuomenininkai. Jų pareigos ir teisės tokios pat kaip ir kitų piliečių“, – paaiškino V. Marozas.

P. Bekeris pripažino, kad neetatinio inspektoriaus pažymėjimo jis neturi, ir tikino, kad asmenų sulaikymu ar žuvų ir įrankių konfiskavimu užsiima tik aplinkosaugininkai.