„Apibendrindamas visus aukščiau išdėstytus motyvus, manau, jog šioje byloje suformuluotas kaltinimas G. Pangoniui nepasitvirtino ir jis turėtų būti išteisintas dėl visų jam inkriminuotų veiksmų, ko teismo ir prašau“, – pirmadienį bylos posėdyje Šiaulių apygardos teisme nurodė G. Pangonio gynėjas Linas Belevičius.
Tokį prašymą advokatas nurodė savo baigiamosios kalbos pabaigoje.
Po pietų baigiamąją kalbą pradėjo įmonę „Grigeo Klaipėdą“ ginantis Linas Sesickas, daugiausia šnekėjęs apie bendrovės nuotekų reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marioms ir atitinkamai didelės žalos nustatymo metodikas.
Savo baigiamąją kalbą L. Sesickas tęs ketvirtadienį suplanuotame teismo posėdyje.
Kaip rašė BNS, pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas G. Pangonis kaltinamas organizavęs nusikalstamą grupę nevalytoms bendrovės nuotekoms išleisti į Kuršių marias, taip pat piktnaudžiavęs, klastojęs dokumentus ir pažeidęs aplinkosaugos taisykles.
Gynyba: nekaltas, nes apie netinkamą valymą nežinojo
Prašymą visiškai išteisinti G. Pangonį jo advokatas, be kita ko, grindė tuo, kad grupės prezidentas nežinojo apie netinkamą nuotekų valymą, nedavė nurodymų taip organizuoti šį procesą.
„Esu įsitikinęs, jog jokie leistini ir patikimi šios bylos įrodymai neleidžia padaryti išvados, kad G. Pangonis nuo 2012 metų iki 2019 gruodžio mėnesio žinojo apie netinkamą nuotekų valymą, kad tuo laikotarpiu atliko kokius nors veiksmus, kuriais būtų prisidėjęs prie kitų asmenų netinkamo veikimo“, – kalbėjo L. Belevičius.
Jo teigimu, pagal bylos įrodymus G. Pangonis sužinojo apie netinkamą valymą 2019 metų gruodžio 6-ąją, tačiau nėra duomenų, kad jis prie to būtų prisidėjęs organizaciniais ar kitokiais veiksmais.
„Nėra nustatyta, kad jis nuo 2012 metų būtų davęs nurodymus generaliniams direktoriams neteisėtai tvarkyti nuotekas ar atlikęs kokius nors kitus organizacinio pobūdžio veiksmus, susijusius su nuotekų tvarkymu“, – nurodė advokatas.
„Nėra įrodyta, kad jis iki 2019 metų gruodžio mėnesio būtų žinojęs apie netinkamą nuotekų valymą, atitinkamai, nėra pagrindo inkriminuoti jam Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo – BNS)“, – kalbėjo L. Belevičius.
Nėra įrodyta, kad jis iki 2019 metų gruodžio mėnesio būtų žinojęs apie netinkamą nuotekų valymą.
Advokatas akcentavo, kad pagal kaltinimą suklastotais dokumentais laikomi bendrovės ekologės Ritos Liakstutytės ir buvusios laborantės Rimos Ivaškevičienės surašytos nuotekų išvalymo ataskaitos.
„Nė vienas iš kaltinime nurodytų dokumentų, kurie įvardijami kaip suklastoti, nebuvo teikiami tvirtinti ar susipažinti valdybai ar jos pirmininkui, jie ir neturėjo būti teikiami“, – teigė G. Pangonio advokatas.
„Byloje nėra jokių duomenų, kad G. Pangoniui būtų pateiktas ar būtų kitaip žinomas bent vienas dokumentas, kuris kaltinime nurodytas kaip suklastotas“, – pažymėjo jis.
Taip pat L. Belevičius ragino teismą padaryti išvadą, kad nepasitvirtino G. Pangoniui iškeltas kaltinimas siekiant išleisti nevalytas nuotekas ir tai nuslėpti bendrovėje organizavus nusikalstamą grupę.
G. Pangonis sako prisiimantis moralinę, bet ne teisinę atsakomybę
„Grigeo“ grupės prezidentas bendrovės atstovo BNS perduotame komentare teigė „prisiimantis moralinę atsakomybę“ ir pripažįstantis būtinybę kompensuoti galimą žalą gamtai, bet nesutinkantis nė su vienu byloje jam pateiktu kaltinimu.
„Moralinės savo atsakomybės nesikratau nuo pat pradžių ir visiškai ją prisiimu. Vienos iš mūsų grupės įmonių padaryta žala gamtai turi būti visiškai kompensuota, kai tik bus nustatytas objektyvus žalos faktas ir apimtys“, – nurodė G. Pangonis.
„Tikiu, kad teismas išsklaidys visas abejones ir nustatys konkrečias teisines atsakomybes šioje istorijoje“, – pažymėjo jis.
Prokurorė pernai spalį teismo G. Pangoniui paprašė skirti 200 tūkst. eurų, o „Grigeo Klaipėdai“ – 5 mln. eurų baudas ir Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš bendrovės priteisti per 48 mln. eurų gamtai padarytos žalos.
Be to, G. Pangoniui valstybinė kaltintoja siūlo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę ketverius metus dirbti vadovaujamą darbą ar užimti vadovaujamas pareigas.
Advokatas: du atsakingi buvę bendrovės vadovai nepagrįstai nėra kaltinami
Daugiau negu pusę pirmadienį pasakytos baigiamosios kalbos L. Belevičius skyrė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų buvusio „Grigeo Klaipėda“ vadovo Vido Beržonskio ir gamybos direktoriaus Jono Garalio parodymams, akcentuodamas jų nepatikimumą.
„Patys siekdami išvengti atsakomybės už jų padarytą žalą bendrovėje, siekdami gauti teisėsaugos apsaugą nuo bendrovės veiksmų jų atžvilgiu, V. Beržonskis ir J. Garalis kreipėsi į prokuratūrą, apkaltino kitus asmenis dėl savo pačių veiksmų netinkamai tvarkant nuotekas, nors šis veiksmas (...) įėjo į jų pačių kompetenciją ir atsakomybę“, – kalbėjo advokatas.
Jis pabrėžė, kad minėti du asmenys bendrovėje kartu veikė 2013–2019 metais, tačiau byloje nėra kaltinamieji, tuo metu teisiami tris savaites „Grigeo Klaipėdai“ vadovavęs Vidmantas Mačiukas, mėnesį vadovavęs Tomas Eikinas ir pusmetį vadovavęs Robertas Krutikovas.
„Prokuratūra jiems pasiūlė skirti didžiules baudas. Mano įsitikinimu, tai tiesiog parodo, koks iškreiptas yra šis baudžiamasis procesas savo esme ir kokią ydingą situaciją sukūrė prokuratūra atleisdama nuo atsakomybės pagrindinius kaltininkus, tačiau prašydama teisti visus kitus asmenis“, – teigė L. Belevičius.
„Akivaizdu, kad bendrininkavimo forma – organizuota grupė – visiems įtariamiesiems buvo papildomai inkriminuota tik todėl, kad prokuratūrai reikėjo rasti teisinį būdą, kaip atleisti J. Garalį ir V. Beržonskį nuo atsakomybės, kai paaiškėjo, kad negalima jų atleisti nuo atsakomybės kaip pranešėjų“, – pridūrė G. Pangonio gynėjas.
Todėl jis teismą ragino įvertinti, ar minėtus du asmenis, kurių veiksmai esą sukėlė 32,7 mln. eurų inkriminuojamos žalos aplinkai, tačiau baudžiamosios ir civilinės atsakomybės jie išvengė, prokuratūra teisėtai atleido nuo atsakomybės.
Kaip rašė BNS, V. Beržonskis ir J. Garalis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes abu prisipažino darę nusikaltimus ir bendradarbiavo su teisėsauga, padėdami atskleisti kitų kaltinamųjų, kaip įtariama, neteisėtas veikas.
Prokurorė Gina Skersinskytė baigiamojoje kalboje pernai spalį pažymėjo, kad jiedu 2019-ųjų gegužę buvo atleisti iš „Grigeo Klaipėda“ ir dabar su bendrove susiklostę konfliktiniai šių buvusių vadovų santykiai, vyksta teisminiai ginčai.
Pasak prokuratūros, todėl jie gali turėti motyvą apkalbėti bendrovę ir jos darbuotojus. Kita vertus, anot G. Skersinskytės, kaltinamieji turi pagrindą kaltę suversti V. Beržonskiui ir J. Garaliui, todėl jų parodymai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste.
„Daugiau klausimų nei atsakymų“ dėl taršos
„Grigeo Klaipėdos“ advokato L. Sesicko vertinimu, byloje „kyla daugiau klausimų nei atsakymų dėl teršalų kiekio, tais teršalais padaryto neigiamo poveikio ir ar tuo neigiamu poveikiu buvo padaryta didelė žala“.
„Esminis klausimas, kuris kyla, ar vis dėlto teršalais, kurie pateko į gamtinę aplinką, (...) Klaipėdos sąsiauriui buvo padaryta didelė žala“, – kalbėjo įmonės gynėjas.
„Jeigu vis dėlto teismas, ir aš kaip bendrovės atstovas tuo tikiu, (...) nustatys, jog reikšmingo neigiamo poveikio Klaipėdos sąsiauriui bendrovei inkriminuojamais teršalais ir jų koncentracijomis nebuvo, tai didžiąją dalimi, mano supratimu, mes šitos baudžiamosios bylos neturime“, – pažymėjo L. Sesickas.
Jo teigimu, skirtingi duomenų ir įrodymų šaltiniai rodo įvairias „Grigeo Klaipėdos“ biologinio valymo įrenginių galimybes, ir šių prieštaravimų iki įrodymų tyrimo pabaigos prokuratūra bei AAD nepašalino.
„Kokiais įrodymais remiantis teismas priims sprendimą, kuris gi tas skaičius, nustatantis bendrovės biologinio valymo įrenginių pajėgumą, yra tikriausias, bent jau man kelia klausimą, į kurį neturiu atsakymo“, – kalbėjo advokatas.
Byloje kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar keturiolikai esamų bei buvusių jos vadovų, darbuotojų.
Kitiems kaltinamiesiems prokuratūra siūlo skirti nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų siekiančias baudas.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)