Tokia informacija paaiškėjo bendrovei atstovaujantiems teisininkams kreipusis į Generalinę prokuratūrą, Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Šiaulių apygardos teismą dėl nutekintų jautrių bylos duomenų dar iki pirmo teismo posėdžio.

Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme sausio 18 dieną buvo gautas vieno advokato prašymas pateikti jam kaltinamąjį aktą el. paštu.

Argumentų, kad advokatas dar tik ketina byloje parengti civilinį ieškinį nuo Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos teismui pakako – kaltinamasis aktas, neinformavus kitų bylos dalyvių, šiam buvo perduotas.

Baudžiamojo proceso kodeksas nustato baigtinį proceso dalyvių sąrašą, kurie turi teisę susipažinti su neišnagrinėtos bylos medžiaga. Neviešą informaciją gavęs advokatas į šį sąrašą nepatenka. Jam ar jo atstovaujamiems asmenims iki šiol byloje nėra suteiktas joks statusas.

„Dar iki pirmo teismo posėdžio nevieši bylos duomenys ir informacija apie privatų asmenų gyvenimą buvo atskleisti su byla nesusijusiam asmeniui. Iš šio ar kito šaltinio tie patys duomenys galimai buvo nutekinti ir žiniasklaidai. Tokia beprecedentė situacija mums kelia didelį susirūpinimą dėl tinkamos ginamųjų interesų apsaugos. Tenka konstatuoti, kad jos teisėsaugos institucijoms ir teismui nepavyko užtikrinti dar iki bylos nagrinėjimo pradžios“, – pažymi bendrovę atstovaujančios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris advokatas Linas Sesickas.

Teisininko teigimu, bylos duomenų paviešinimas, kai byla teisiamajame posėdyje dar nėra pradėta nagrinėti, neapklausti liudytojai, gali padaryti esminę žalą vykstančiam teismo procesui ir tiesos nustatymui, kas yra būtina siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą teismo nuosprendį.

Bendrovei atstovaujantys teisininkai Klaipėdos apylinkės teismo prašo ištirti šias aplinkybes ir įvertinti, ar nebuvo padarytos Baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos, taip pat nustatyti, ar pačiame pradiniame teismo etape nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija bei teisė į sąžiningą baudžiamąjį procesą.

Teisės aktai pradedant bylą nagrinėti teisme draudžia pašaliniams asmenims atskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Be asmenų sutikimo draudžiama atskleisti ir informaciją apie privatų asmenų gyvenimą. Neleistina daryti ir ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai surinkti duomenys yra susiję su privačiu asmenų gyvenimu, surinkti panaudojus slaptus baudžiamojo proceso veiksmus.

„Grigeo Klaipėda“ atstovaujančio teisininko teigimu, bendrovė tikisi, kad, nepaisant išorinės įtakos, kurią duomenų paviešinimu galimai siekiama daryti, teismo proceso metu bus objektyviai ir kruopščiai ištirti bei įvertinti byloje surinkti duomenys, nustatytos visos faktinės aplinkybės bei sukurtos sąlygos kuo greičiau atkurti gamtinę aplinką net nepriklausomai nuo to, ar žalos faktas bus nustatytas.