Palyginti su 2018-aisiais, pernai nepilnamečių padarytų nusižengimų ir nusikalstamumo skaičius smarkiai išaugo.

Šiurpinanti statistika pristatyta Vaiko gerovės komisijos posėdyje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorės Editos Kučinskienės, mieste sumažėjo vagysčių skaičius, tačiau daugėjo išaiškintų alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio skausmo sukėlimo, svetimo turto sugadinimo, narkotinių medžiagų vartojimo atvejų, viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat dingusių be žinios nepilnamečių.

Tai specialistams, pedagogams, kitiems atsakingiems asmenims kelia nerimą.

Akcentuojama, kad nusikalsti linkę ne tik rizikos šeimose ar globos namuose gyvenantys vaikai.

"Vaikai bėga iš namų ir veikiausiai tai – pagalbos šauksmas. Kalbant apie amžių, dažniausiai nusikaltimus daro progimnazijų auklėtiniai, maždaug 12–13 metų paaugliai. Dažnai klausiama, ar tai – vaikai iš socialinės rizikos šeimų, globos namų? Labai maža dalis, tik 25 proc. tokių vaikų patenka į nepilnamečių nusikalstamumo statistiką. Todėl jų tikrai negalima dėti ant vieno kurpaliaus. Bet kurie vaikai gali būti siejami su nusikalstama veika", – aiškino E.Kučinskienė.

Ievos Atės nuotr.

Itin liūdna veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, statistika.

Remiantis Klaipėdos vaikų ligoninės pateiktais pastarųjų trejų metų duomenimis, į medikus dažniausiai kreipiasi patys tėvai, bandydami sužinoti, ką vartojo jų atžalos.

Neretai vaikai priešinasi, todėl įsikišti tenka pareigūnams, o kartais šie net atsiduria Intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje.

Vis dėlto specialistai tai vadina paauglių pagalbos šauksmu – esą nė vienas be priežasties savęs nežaloja.

"Jeigu jis nesugeba pasakyti arba tėvai, artimieji negirdi, išgyvena krizę, jaunas žmogus bando ieškoti pagalbos demonstruodamas netinkamą elgesį", – tvirtino E.Kučinskienė.

Tokiais atvejais būtina pagalba vaikams ir jų tėvams.

Pasak koordinatorės, švietimo įstaigose dirba didelė komanda specialistų: mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų, psichologų ir specialiųjų pedagogų, kurie turėtų reaguoti į krizines situacijas ir padėti.

Posėdžio metu psichologai, įvairių centrų ir tarnybų atstovai papasakojo apie Klaipėdoje ir Lietuvoje teikiamą pagalbą priklausomybių turintiems vaikams bei jų šeimoms, atsakė į rūpimus klausimus, plačiau aptarė suicidinį elgesį, savęs žalojimą, elgesio ir emocijų sutrikimus, kaip tai spręsti, atsakė į susirinkusiesiems rūpimus klausimus.

Pabrėžiama, kad priverstinis gydymas mūsų šalyje negali būti taikomas, todėl galimybės padėti išties labai ribotos, ypač jeigu pats vaikas atsisako specialistų pagalbos.