Klaipėdos bendrovei - mokesčiai už darbuotojų kišenėse nusėdusį „avansą“

  • Teksto dydis:

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino atvejį, kai Klaipėdos m. bendrovės darbuotojai neatlygintinai naudojosi metalo supirkimui skirtomis, bet tuo tikslu nepanaudotomis milijoninėmis lėšomis, o bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokesčių nuo tokiu būdu darbuotojų gautos naudos.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Klaipėdos m. bendrovės darbuotojai neatlygintinai naudojosi metalo supirkimui skirtomis, bet tuo tikslu nepanaudotomis milijoninėmis įmonės lėšomis, o bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokesčių nuo tokiu būdu darbuotojų gautos naudos. Bendrovei papildomai priskaičiuota sumokėti apie 135 tūkst. litų sumą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) bei valstybinio socialinio draudimo įmokų. 

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad  pastaruosius ketverius metus į bendrovės kasą nebuvo grąžinama įmonės darbuotojams išmokėta, bet jos veiklai nepanaudota avanso dalis, kaip to reikalaujama teisės aktuose. Įmonės avanso apyskaitos duomenimis, negrąžinti grynųjų pinigų likučiai, kuriais neatlygintinai disponavo bendrovės valdomų metalo supirktuvių darbuotojai, kasmet metų pabaigoje pasiekdavo nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų.

„Mokesčių administratorius, įvertinęs visas aplinkybes, pripažino, kad darbuotojams išmokėtos ir negrąžintos pinigų sumos faktiškai nėra avansas. Bendrovės darbuotojai gavo naudą beprocentinės paskolos pavidalu, kuri įvertinama kaip palūkanos, kurios būtų mokamos, jei paskola būtų suteikta su rinkos kainą atitinkančiomis palūkanomis. Bendrovė nuo šios sumos turėjo apskaičiuoti palūkanas pagal rinkos kainas, jas priskirti prie pajamų natūra ir apmokestinti kaip pajamas, susijusias su darbo santykiais, t.y., 15 proc. pajamų mokesčio tarifu“, - paaiškino Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Pasak G. Rimkienės, per 2009 – 2012 m. laikotarpį susidarė apie 250 tūkst. litų darbuotojų gautų pajamų natūra sumos, kurios nustatytos apskaičiavus, kiek darbuotojai būtų sumokėję palūkanų nuo minėtų beprocentinių paskolų, jei jas būtų gavę ne lengvatinėmis sąlygomis, o pagal rinkos kainas. Šios pajamos pripažintos darbuotojų darbo užmokesčiu, nuo kurio turėjo būti apskaičiuota beveik 37 tūkst. litų GPM, 76 tūkst. litų valstybinio socialinio draudimo bei per 22 tūkst. litų PSD įmokų, taip pat įmokos į garantinį fondą. Bendrovė pripažino nustatytus pažeidimus ir patikslino mokesčių administratoriui teikiamas deklaracijas. Papildomai apskaičiuotomis pajamomis už palūkanas nuo beprocentinių paskolų bendrovė turėjo padidinti ir apmokestinamąsias pajamas už 2012 metus. 

Klaipėdos AVMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių