Su vis grėsmingiau Klaipėdoje veikiančia nepilnamečių gauja kovojantys pareigūnai jaučiasi lyg besikaunantys su vėjo malūnais. Vaikų teisių apsaugos sistema gina vagimis ir plėšikais tapusius paauglius, taip pasmerkdama visuomenę būti neapginama auka.

Grobį numetė sėbrams

Jau aišku, kad ši gauja dažniausiai veikia uostamiesčio centre ir išsiskiria nusikalstamoms grupuotėms būdingais požymiais.

Penktadienio vakarą prieš Mindaugo karūnavimo dieną keli klaipėdiečiai tapo įvykio, atskleidusio vaikų gaujos veikimo sistemą, liudininkais.

Netoli degalinės šalia autobusų stoties praeivių dėmesį patraukė netikėtas saugos tarnybos darbuotojų sujudimas. Zujo automobiliai su švyturėliais, apsaugininkai akivaizdžiai kažko ieškojo.

Netikėtai žmonės pamatė per Priestočio gatvę greitai bėgantį paauglį. Apie 13 metų paauglys rankose laikė kuprinę su vogtais daiktais. Vaikas nubėgo prie prekybos centro "Liepa", kur automobilių aikštelėje stoviniavo būrelis panašaus amžiaus sėbrų.

Bėglys numetė draugams kuprinę, perlipo per čia pat stovėjusią tvorą ir dingo. Jo bendrininkai niekur neskubėdami žvalgėsi, stebėjo atsivijusius apsaugininkus ir mobiliojo ryšio telefonu raportavo bėgliui apie suaugusiųjų veiksmus.

Mažojo vagišiaus neradę apsaugininkai nežinojo, kad grobis jau seniai pateko į jo bendrininkų rankas. Nieko nesibaimindami šie stebėjo situaciją prie tvoros, vaikštinėjo po prekybos centrą ir vis kalbėjosi telefonais.

Tąkart vagis liko nesučiuptas, o įvykio liudytojai suprato, jog vaikai veikia kaip gerai organizuota gauja.

Turi suaugusį vadeivą

Šią savaitę naktį iš pirmadienio į antradienį senamiestyje keli nepilnamečiai bandė įsibrauti į gėrimų parduotuvę.

Tikėtina, kad jiems būtų pasisekę įvykdyti savo planą, tačiau antrajame to paties namo aukšte gyvenantis parduotuvės darbuotojas išgirdo keistą triukšmą ir išbaidė mažuosius nusikaltėlius.

Nors į įvykio vietą greitai atskubėjo saugos tarnybos darbuotojai, tačiau įtariamųjų nerado. Ne vieną ratą aplink senamiestį tąnakt suko ir apsaugininkai, ir policijos patrulių ekipažas, tačiau vaikų nepastebėjo.

Tą pačią naktį vaikų žygiai nesibaigė. Jie bandė patekti dar ir į visą parą veikiantį klubą. Kelią jiems pastojusiems darbuotojams mažamečiai aiškino norintys nusipirkti rūkalų.

Į vidų norėjo patekti keturi vaikai, o atokiau jų laukė suaugęs vyras, kuris, panašu, yra jų vadeiva. Buvo akivaizdu, kad berniukai jo klauso ir vykdo nurodymus.

Susivienijo į grupuotę

"Neneigsiu, mes žinome apie šiuos mažamečius nusikaltėlius. Anksčiau jie vagiliaudavo po vieną, šiemet jie jau veikia drauge. Gvelbia, ką tik pamato: telefonus, žmonių daiktus, pinigus. Viską sunku ir išvardyti.

Lenda į telekomunikacijos bendrovių salonus, spaudos kioskus, prekybos centrus", – teigė uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato vadovas Mindaugas Busilas.

Komisariato vadovas neslėpė, kad šių mažųjų nusikaltėlių veiklos atvejų užfiksuota ir daugiau, tačiau ne kiekvienam jų randama įrodymų. M.Busilas tikino žinantis, kaip veikia šie nepilnamečiai, tačiau atskleisti detalių nenorėjo.

"Negaliu paneigti to, ką sakote", – prasitarė pareigūnas iš žurnalistų išgirdęs, jog mažamečiai veikia ne tik dieną, bet ir naktį, būna pasiskirstę vaidmenimis, susisiekia ir koordinuoja veiksmus telefonais, o jiems vadovauja suaugęs asmuo.

Svarbiausia figūra – 12-metis

Pareigūnas prisiminė, kad veikiausiai tie patys nepilnamečiai vasaros pradžioje apvogė vienos telekomunikacijų bendrovės būstinę Herkaus Manto gatvėje.

Tąkart smulkaus kūno sudėjimo vaikas įlindo į patalpų vidų ir draugams perdavė apie 40 naujų telefonų.

Su 12 metų berniuku tąkart nusikaltimą įvykdė kitas nepilnametis ir neseniai iš įkalinimo įstaigos grįžęs 18-metis.

Visi jie buvo sučiupti, bet dėl itin jauno amžiaus pagrindinis kaltininkas negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o kiti apklaustieji dėjosi nesusiję su įvykiu.

Vienas aktyviausių mažųjų nusikaltėlių 12-metis Erikas anksčiau buvo sugalvojęs būdą vogti iš pardavėjų. Parduotuvėse jis pasiprašydavo į tualetą, o patekęs į pagalbines patalpas iškraustydavo darbuotojų rankines bei kišenes. Jis mokėdavo nugvelbti butelį iš baro ar ištuštinti kasos aparato stalčiukus.

Teisti ir bausti negalima

Pareigūnai žino, kas yra šios gaujos nariai, tačiau policininkai negali padaryti nieko daugiau, tik nusikaltėlius perduoti tėvams, nes dėl itin jauno amžiaus vaikai Lietuvoje negali būti baudžiami.

"Įrodyti jų neteisėtą veikimą yra menas. Jų nepasodinsi į areštinę ir bausti tokia bausme, kokią jie suprastų ir jos bijotų, nėra paprasta. Įstatymai numato visą virtinę įvairiausių poveikio priemonių ir tik po ilgo bandymo geruoju paveikti tokius vaikus jie gali būti pasiųsti į socializacijos centrus. Mes imtis kitokių priemonių negalime. Yra nustatyta tvarka, ir mes negalime jos pažeisti", – aiškino M.Busilas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė tikino, kad nusikalsti linkęs 12-metis pats prieš porą metų buvo apiplėštas vyresnių paauglių. Gali būti, kad šis įvykis padarė jam ypatingą poveikį.

Prokurorė žino, jog daugeliu panašių atvejų mažamečius vykdyti nusikaltimus pastūmėja vyresni asmenys, kurie stebi įvykius būdami šalia, bet patys rankų nesitepa.

Tiek mažamečiai nusikaltėliai, tiek jais manipuliuojantys vyresnieji puikiai žino įstatymus ir suvokia, kad 14 metų yra riba, iki kurios nusikaltę vaikai nėra teisiami.

Asocialių tėvų palikuonys

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius tikino, kad nesutiko nė vieno nusikalsti linkusio vaiko, kurio namuose buvo tvarka ir darna.

"Visi mažieji nusikaltėliai auga probleminėse šeimose. Kai tampame tikrais šių vaikų draugais, jie pasako atvirai, kad tėvai jais nesirūpina, todėl tampa pikti ir linksta į blogus dalykus", – neslėpė specialistas.

A.Vitkevičius tikino, kad 12-metis, apie kurio nusikaltimus žino visos Klaipėdos policininkai, prieš savaitę išvežtas į socializacijos centrą. Viena jį auginanti mama aiškindavo nesusitvarkanti su sūnumi, jis nuolat bėgdavo iš namų.

Tačiau savo kaltės moteris neįžvelgė, nors net šeimos nepažįstantiems žmonėms krisdavo į akis tai, kad berniukas buvo visiškai neprižiūrėtas. Kai kaustė speigas, drauge su mama į teismą vaikas atėjo avėdamas plonapadžiais batais, o tarp trumpučių puskojinių ir kelnių matėsi paraudusios vaiko kojos.

Policininkai bijo nepilnamečių

Kelias iki bausmės, kurią nusikaltę vaikai supranta kaip realią, yra ilgas. Po pirmųjų nusikaltimų paprastai baudžiami tėvai. Pradžioje siekiama, kad jie patys imtųsi auklėti atžalas.

Tik gerokai vėliau pradedami taikyti įpareigojimai lankytis pas psichiatrą, nuolat leisti laiką dienos centre, kur su mažamečiais bendrauja socialiniai darbuotojai.

Nors A.Vitkevičius tikino, kad specialistams pavyksta prisibelsti iki tokių vaikų širdžių ir jie noriai leidžia laiką stovyklose bei centre, pareigūnai pastebi ką kita. Kasmet iš namų pabėga ir valkataudami išgyvena iš nusikaltimų daugybė mažamečių.

Pareigūnai tikina, kad dažną kartą patys bijo sulaikytų nepilnamečių, nes šie yra itin įžūlūs, akiplėšiški ir užverčia policijos vadus skundais. Nors daugelis šių skundų būna nepagrįsti, teisintis dėl savo veiksmų nė vienam policininkui nėra malonu.

Komentaras

Rasa Morenienė
Prokurorė

Mano supratimu, toks vaikas supranta, kuo jam gresia nusikaltimai, kai pats savo kailiu pajaučia, ką reiškia patekti už grotų. Dabar stengiamasi kaip tik galima nusikaltusius vaikus apsaugoti nuo suėmimų. Todėl jie jaučiasi nebaudžiami. Įstatymas skamba labai gražiai, bet juk nežinome statistikos, kiek taip tausojant jų teises pasitaiso ir tampa normaliais žmonėmis.

Kai vieną, kitą, trečią bei daugiau kartų nubausti lygtinai galiausiai nepilnamečiai gauna realią bausmę, tada kelio atgal į laisvę nebėra. Jei galėčiau, kiekvienam tokiam vaikui parodyčiau, ką reiškia būti uždarytam. Po trijų ar penkių už grotų praleistų parų daugelis pakeistų savo nuostatas.

Kai supras, kad blogai elgdamasis turės pasekmes, kurių pats tikrai nenori, esu tikra, greičiau pakeis savo elgesį, o nuo to bus saugiau gyventi ir aplinkiniams. Juk ir mažas vaikas pasaulį pažįsta viską išbandydamas pats.

Kai kyšteli pirštą prie ugnies ir apsidegina, nebereikia aiškinti, kad tai pavojinga. Pernelyg išpūstas vaikų teisių paisymas leidžia net nusikaltimą įvykdžiusiems vaikams jaustis nebaudžiamiems.