Šalį drebinant dar vienai vaikžudystės tragedijai, vaiko teisių saugotojai ir socialiniai darbuotojai dievagojasi padarę viską, ką galėję, kad tai neįvyktų. Tačiau dėl šių tarnybų kompetencijų vis dažniau kyla abejonių. Pavyzdžiui, kokiu pagrindu skandalingoje kraujomaišos byloje iš nepilnametės mamos buvo atimtas jos kūdikis ir jį pažadėta grąžinti tik tada, jei mergina sutiks išvykti gyventi į Vilnių?
Lemtingas sugrįžimas
Pernai pavasarį per Klaipėdą nuvilnijo kraujomaišos skandalas. 40-metis vyras su savo nepilnamete biologine dukra susilaukė kūdikio. Tokio atvejo uostamiestyje neprisiminė nei pareigūnai, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.
Ne asocialus, psichiškai sveikas vyras savo elgesio šiurpumo nesuvokė ir po teismo nuosprendžio. Jis prasitarė, jog atlikęs skirtą bausmės laiką, nusiteikęs ir toliau gyventi su savo dukra bei auginti su ja sugyventą mažylę.
Iki tol nepilnametė gyveno pas savo motiną, su kuria nelabai sutarė. Ji atvyko į uostamiestį, susipažinti su savo tėčiu, kurio nematė nuo vaikystės.
Susitikimas veikiausiai buvo jaudinantis, nes dukra pareiškė norinti gyventi su juo. Tėvas sutiko ją priimti.
Šiurpūs įtarimai
Nepilnametė su savo tikru tėvu netrukus atsidūrė vienuose pataluose. Jie ėmė gyventi kaip vyras ir žmona. Tuokart merginai sukako 16 metų.
Vyras teisme aiškino, kad jokios prievartos tarp jo ir dukros nebuvo, viskas įvyko abipusiu sutarimu.
Šie jų santykiai neliko nepastebėti. Nuodėmingus ryšius įtarė ne tik kaimynai ir buvusi vyro sugyventinė, bet ir agentūros "SOS vaikai" vadovė Virginija Kairienė.
Moteris teigė, jog šita pora jos įstaigoje Melnragėje apsilankė, kai mergina jau laukėsi kūdikio ir prašė, kad jai leistų apsigyventi šioje sodyboje.
"Prašau mane laikinai globoti iki pilnametystės su mano dukryte Z. Aš noriu pati auginti savo vaiką. Mano tėvas sutinka mus materialiai remti", – tokį raštišką prašymą dėl globos jau po gimdymo nepilnametė mama įteikė V.Kairienei.
"Iš karto supratau, kokie jų santykiai. Mane apėmė siaubas. Jai pasakiau, kad ji gali apsistoti pas mane. Apie to vyro gyvenimą čia nebuvo nė kalbos. Bet ji mūsų sodyboje taip ir neapsigyveno, nes Vaiko teisių apsaugos tarnyba neleido. Jie padarė išvadą, kad aš esu per sena globoti tą mergaitę iki pilnametystės", – dienraščiui teigė 66-erių V.Kairienė.
Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė dienraščiui teigė, kad V.Kairienė "neatitiko globėjams keliamų reikalavimų ir Civilinio kodekso", nors per visus praktikos metus išaugino du savo sūnus ir 16 globotinių.
Merginos globėja oficialiai įforminta panašaus amžiaus, kaip ir V.Kairienė, moteris – jaunosios mamos močiutė.
Ką padarė tarnybos?
Klaipėdos miesto, taip pat ir rajono Vaiko teisų apsaugos tarnybos tikina, jog darė viską, ką tik galėjo, kad šita tragedija neįvyktų.
Viešumo nepanorę liudininkai teigė, kad tarnybų darbuotojai pradžioje tik juokėsi iš jų įtarimų dėl nuodėmingų tėvo ir dukros santykių.
Tačiau, kai gimė kūdikis, juoko buvo mažiau. Bet vis tiek ir toliau nenorėta tikėti, kad vaikas atsirado iš nuodėmingos meilės. Juolab pats vyras iš pradžių irgi neigė kaltinimus kraujomaiša ir kad kūdikis – jo.
Vis dėlto atlikti DNR testai įrodė, jog jis yra ir jaunosios mamos, ir naujagimio tėvas. Tada vyras pripažino faktą, kad turėjo artimų santykių su savo dukra, po kurių jiems gimė dukrytė.
Tačiau net tada Vaiko teisių apsaugos tarnyba vengė pripažinti, jog pavėlavo atlikti savo darbą ir galbūt padarė ne viską, kad ši makabriška meilės istorija neįvyktų.
Kūdikį – į globos namus
Nors valdiškuose namuose dėl abiejų šios istorijos santykių kilo sumaištis, po kūdikio gimimo jaunieji tėveliai kartu gyveno toliau bent keturis mėnesius iki pat pernykščio balandžio. Tarnybos apie tai negalėjo nežinoti.
Vėliau tėvas pateko į areštinę už piktybinį alimentų vengimą pirmosios santuokos vaikams. Netrukus jam iškelti ir kiti kaltinimai. Jis ėmė laukti teismo kraujomaišos byloje. Mergina vylėsi, kad santykių su ja tėvo labai ilgam nenubaus.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, jog porą reikia atskirti, kad nepiktintų visuomenės.
Nuspręsta, kad merginą būtų geriau išsiųsti kuo toliau nuo akių. Tačiau savo noru ji, regis, niekur važiuoti nenorėjo. Tada iš jos atimtas kūdikis.
"Gegužės 7 d. ryte atvažiavo į namus Vaiko teisių tarnybos darbuotojos, radusios X su vaiku, liepė jai susirinkti vaiko daiktus ir važiuoti kartu su jais. Gargžduose prasidėjo posėdis, kur buvo sprendžiamas X vaiko likimas. Po posėdžio vaikas buvo paimtas iš mamos. Neleido net aprengti kombinezono, tik uždengė, nors vaikas smarkiai verkė. Jos, nekreipdamos dėmesio į tai, vaiko nedavė mamai. (...) Toks elgesys su mažamečiu vaiku nesuvokiamas, kai vaikas verkia vos ne iki pamėlynavimo ir į tai nekreipiama jokio dėmesio", – taip užrašyta liudininkės paaiškinime agentūros "SOS vaikai" vadovei V.Kairienei.
Atėmimo motyvai – slapti
Vaikučiui nebuvo nė pusės metų, kai Vaikų teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad kūdikį reikia paimti iš nepilnametės. Mergina nebandė pasipriešinti jų valiai, nes pritrūko jėgų.
V.Kairienės įsitikinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo iš mamos atimti kūdikį.
"Tam buvo priežastys. Viskas buvo apsvarstyta labai atsakingai. Vaikas tuo metu buvo netinkamose sąlygose", – teisinosi I.Šaulytė.
Vaikas nuvežtas į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Jo direktorė Aušra Nikolajevienė pripažino, kad mergaitė jų įstaigoje buvo globojama kelis mėnesius.
"Su vaiko mama mes nuėjome jos aplankyti. Mus išprašė lauk iš Kūdikių namų. Vėliau merginai vis tik leido užeiti pas savo mažylę. Baisiausia tai, kad jaunoji mama, negavo jokios psichologinės paramos ir palaikymo. Maža to, buvo išreikalauta, kad nepilnametė eitų dirbti ir kūdikių namuose laikomam savo vaikui pirktų sauskelnių, maistelio ir visa kita", – tikino V.Kairienė.
Moteris teigė, kad išgirdusi, ko reikalaujama iš jaunosios mamos, nelabai ja patikėjo, tačiau mergina parodė Kūdikių namų blanką, kurio kitoje pusėje buvo surašyta, ką ji privalo dukrytei nupirkti.
"Netiesa, kad mergina turėjo atnešti sauskelnes į Kūdikių namus. Reikalavimas yra tik toks – tėvai turi rūpintis savo vaikais. Ji deklaravo, kad rūpinasi savo vaiku, gal kas nors ir pasakė, kad ji turi ką nupirkti ir atnešti, aš tokios informacijos neturiu. Aš pati to neprašiau", – teigė A.Nikolajevienė.
Pasak Kūdikių namų direktorės, buvo žinomi motyvai, kodėl iš nepilnametės paimtas kūdikis ir apgyvendintas globos įstaigoje, nors jaunoji mama nėra nei asociali, nei psichiškai ar fiziškai neįgali pasirūpinti savo vaiku.
"Mergaitė pas mus buvo apgyvendinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. O motyvų, kodėl tai buvo padaryta, nekomentuosiu, tai – konfidencialu. Kūdikių namai yra vykdytojai, mes pagal įsakymą apgyvendiname vaiką. Nieko aš nedangstau, nes neturiu tam pagrindo", – pabrėžė A.Nikolajevienė.
Visi veiksmai teisėti?
Paradoksalu, kad po dviejų mėnesių tarnybų požiūris į merginos motinystę staiga pasikeitė, ir nepilnametei mamai kūdikis buvo sugrąžintas. Paaiškėjo ir sugrąžinimo sąlygos.
"Jai buvo pasakyta, jei ji nepasirašys, kad sutinka išvykti į globos namus Vilniuje, iš jos atims vaiką visam laikui. Ji man pasakė, jog sutiks važiuoti bet kur, kad tik būtų su savo vaiku. Kai ji išvyko, susisiekti man su ja nebepavyko, manau, jos telefonas yra pakeistas. Pirmąkart susidūriau su tokiu kietaširdiškumu. Net nelabai patikėjau, kad tai įmanoma", – tikino V.Kairienė.
I.Šaulytė tikino, tokių sakinių iš jų tarnybos darbuotojų pusės esą nebuvo. Teigiama, jog iš pat pradžių buvo siekiama, kad vaikas augtų su mama.
Paklausus, jei mergina nebūtų sutikusi išvažiuoti į globos namus Vilniuje, ar jie būtų jai sugrąžinę kūdikį, I.Šaulytė sakė:
"Ne. Mes visą laiką ieškojome globėjo, kuris galėtų rūpintis ir vaiku, ir mama. Dabar globėjas yra įstaiga. Jei, ką mes padarėme negerai, tai įvertins mūsų vadovai. Aš žinau tą, ką aš žinau. Ir daugiau neturiu, ką pasakyti".
Pasiteiravus, kodėl mergina neapgyvendinta Klaipėdos moterų krizių centre, kur galėtų ją aplankyti jos artimieji ir ta pati oficiali globėja – močiutė, I.Šaulytė ilgai tylėjo, o paskui prasitarė, kad merginai geriausia ten, kur ji dabar yra.
Naujausi komentarai