Lietuvą sudrebinusi lakūnų dingimo istorija ėmė artėti prie atomazgos. Vakar pavakare karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas "Kuršis" jūros dugne aptiko ieškomą lėktuvą. Lėktuvas yra 63 jūrmylės nuo kranto, orientuojantis sausumoje tai yra vieta tarp Palangos ir Liepojos.

Rado 124 metrų gylyje

Lėktuvo radimo vieta yra artima gegužės 17 d. pateiktai Švedijos oro stebėjimo radarų lokalizacijai.

Vakar prie paieškos darbų prisijungusi "Kuršio" įgula lėktuvą aptiko už 700 metrų nuo tos pozicijos.

Iki tol lėktuvo ir jo įgulos ieškota jūros paviršiuje.

Lėktuvas aptiktas nuleidus į dugną povandeninį robotą. Apžiūrėjus orlaivį iš išorės vaizdo kamera, jo viduje žmonių nepamatyta.

Kol kas apie lėktuvo būklę informacijos neturima. Galbūt apie tai bus įmanoma kai ką daugiau sužinoti išanalizavus visą filmuotą vaizdo medžiagą. Aišku tik tai, kad "An-2" yra 124 metrų gylyje.

Rastą lėktuvą apžiūrėjus povandeninio roboto vaizdo kamera, buvo nustatyta, kad lėktuvo borto numeris sutampa su ieškomo orlaivio borto numeriu.

Teigiama, kad lakūnų artimieji apie rastą lėktuvą buvo iš karto informuoti.

Kokia yra lėktuvo būklė, tikimasi pranešti jau šiandien, išanalizavus įrašą. Teigiama, kad žmonių vaizdo kamera neužfiksavo. Ar tai reiškia, kad dviejų klaipėdiečių, skridusių lėktuvu, tikrai nėra jo kabinoje, vakar vakare kategoriškai neatsakyta.

Gelbėtojai liko jūroje

Lėktuvo įgulos paieškos operacija buvo tęsiama. Laivai "Šakiai" ir "Kuršis" per naktį liko jūroje.

Šiandien planuota pasitelkti karinių oro pajėgų lėktuvą L-410.

Be to, į paiešką žada įsitraukti JAV lėktuvas "Hercules", kuris yra atvykęs dalyvauti karinėse pratybose.

Paieškos operacijoje antradienį dalyvavo ir valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis. Jis darbą virš jūros baigė 15.35 val.

Vakar vakare jokių įgulos pėdsakų aptikti dar nepavyko.

"Dėl žmonių likimo neturiu jokių versijų ir nenoriu spekuliuoti jokiomis idėjomis. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, ar yra vilčių rasti žmones gyvus. Ieškome visko, ką galima rasti susijusio su lėktuvu ir jo įgula. Galiu pasakyti tik tiek, kad paieškos operacija bus tęsiama ir trečiadienį. Tikėsimės kažkokių apčiuopiamų rezultatų, – vakar vakare kalbėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius. – 124 metrai yra labai didelis gylis, pernelyg didelis narams panerti. Jeigu bus bandoma nerti ar iškelti lėktuvą, akivaizdu, bus pasitelkiama speciali technika."

Apie technikos pasitelkimo galimybes ir terminus kalbėti buvo pernelyg anksti.

Dingo labai mįslingai

Iš Švedijos miesto Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas "An-2", priklausantis įmonei "Klaipėdos avialinijos", virš Baltijos jūros dingo šeštadienį, gegužės 16-ąją. Jį pilotavo itin patyrę oreiviai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Lakūnų skraidymo praktika siekia keliolika tūkstančių valandų.

Ryšys su "An-2" įgula prarastas, kai lėktuvas buvo už maždaug 97 jūrmylių – beveik 180 km nuo Palangos.

Pasak Lietuvos skrydžių valdymo centro atstovo Edmundo Ganusausko, paskutinį kartą su Palangos dispečeriais pilotai susisiekė šeštadienį, gegužės 16-ąją 16.16 val., kai dar nebuvo įskridę į šalies erdvę, ir radaruose jų lėktuvo nebuvo matyti.

Dispečeriai jo taip ir nebepamatė.

"Jie pranešė, kad skrenda 4 tūkst. pėdų aukštyje, įskrenda į Lietuvos skrydžių informacijos rajoną ir kad planuoja nusileisti Klaipėdos oro uoste 17.20 val. Dispečeris pasakė, koks aerodrome slėgis, jie pakartojo tuos skaičius. O maždaug po 20 min. skrydžių vadovas vėl į juos kreipėsi, norėdamas pasitikslinti, bet jie nebeatsiliepė", – teigė E.Ganusauskas.

Pasipildė degalų

Lėktuvui nustatytu laiku nesugrįžus į Klaipėdą, jo ieškojo ne tik Lietuvos, bet ir Švedijos bei Latvijos pajėgos. Sekmadienį vakare paieška buvo nutraukta.

Tokiu sprendimu piktinosi pilotų artimieji, draugai. Jie prašė jas atnaujinti. Pirmadienį tai buvo padaryta.

Paieškos ir gelbėjimo operacijai buvo skirtas Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas "Spartan" C-27J.

Vėl pagalbos kreiptasi į Švedijos ir Latvijos tarnybas.

Latvija atsiuntė savo sraigtasparnį.

Švedija pajėgų neskyrė, nes paieškos plotas buvo arčiau Lietuvos ir Latvijos krantų.

Paieškos plotas Baltijos jūroje buvo nuo Klaipėdos iki Liepojos ir apie 115 km nuo kranto. Orlaivio intensyviai ieškota ir vakar, kol paieškas pagaliau vainikavo sėkmė.

Teigiama, kad "An-2", kurį turėjo parskraidinti klaipėdiečiai, buvo ne naujas, bet geros būklės, techniškai tvarkingas. Lėktuvas buvo pirktas Lenkijoje ir atgabentas į Daniją.

Iš Danijos pilotai be problemų nuskrido į Švediją, kur buvo atlikta techninė apžiūra. Pilotai dar pasipildė 200 litrų papildomų degalų, išskrido į Klaipėdą ir dingo.

Neįtikėtina sėkmė

Vakar kalbintas, tačiau viešumo tokioje situacijoje nepanoręs naras tikino, jog gelbėtojai neabejotinai turėjo daugiau informacijos apie dingusį "An-2" lėktuvą, nei skelbta viešai.

Tik tai gali paaiškinti faktą, kaip tokioje didelėje teritorijoje per tokį trumpą laiką pavyko aptikti skenduolį.

"Čia pasisekė, kaip aklai vištai grūdas, nes žvalgymo rajonas – labai didelis, lėktuvo kritimo vieta – neaiški. Gali būti, kad jie turėjo daugiau informacijos, kurios mes nežinojome. Gal radarai vis dėlto fiksavo avariją?" – svarstė didelės patirties turintis naras.

Kadangi šiuo metu lėktuvas yra daugiau nei 100 metrų gylyje Baltijos jūros dugne, žmonės be specialios įrangos į tokį gylį panerti faktiškai negali.

"Pasaulyje yra tokių narų, kurie neria ir į 300 m gylį, bet tam reikalinga speciali technika. Kiek žinau, Lietuvoje tokios mes neturime. Veikiausiai kokius nors robotus nuleis, kad apžiūrėtų, kaip ten kas ir kur yra", – vakar vakare prognozavo naras.