Mergaitės užpuolikas dar nežinomas

Ieškojo iki išnaktų

Vieną sausio vakarą klaipėdiečių pora nesulaukė laiku iš būrelio grįžtančios savo dukros. Mergaitė telefonu neatsiliepė.

Tėvas bandė ieškoti dukros pats, tačiau labiausiai tikėtinoje vietoje – "Akropolyje" bei greito maisto restorane greta šio prekybos centro – mergaitės jis nerado.

Tėvai negaišo, kreipėsi į policiją bei per socialinius tinklus paprašė draugų ir visuomenės pagalbos.

Kelias valandas policijos pareigūnai ir visas būrys savanorių važinėjo miesto gatvėmis, žvalgydamiesi dingusio vaiko.

Tik gilią naktį, apie 2 val., mergaitė pati parėjo namo. Ji buvo sušalusi, sušlapusi kojas ir be galo išsigandusi.

Tėvams ir policininkams nepilnametė papasakojo, kad apie 18 val. išėjo iš kulinarijos būrelio netoli Poilsio parko ir pasuko Herkaus Manto gatve.

Auka patyrė smurtą

Esą pačiame miesto centre, ties Herkaus Manto gatvės ir M.Mažvydo alėja, mergaitė pajuto, kad ją seka kažkoks nepažįstamas vyras.

Nepilnametė pasakojo, kad išsigando, paskubino žingsnį, galiausiai pradėjo bėgti ir kažkodėl pasuko į vieną Herkaus Manto gatvės vidinį kiemą.

Apie 50 metų vyras leidosi iš paskos. Kieme jis pavijo mergaitę, pagrasino, kad išprievartaus, atėmė daiktus. Mergaitė dar labiau išsigando, nes vyras ją pastūmė.

Labai išsigandusi nepilnametė leidosi bėgti, daugelyje vietų slėpėsi, ne kartą pasiklydo, ieškojo kelio namo ir tik gilią naktį pagaliau juos pasiekė.

Mergaitę stebėjo medikai, tačiau jau kitą dieną jai leista grįžti namo. Po kelių dienų, kai mergaitė kiek aprimo, nukentėjusioji buvo apklausta dalyvaujant vaikų psichologei.

Užpuolikas labai dvokė

"Kol kas aiškaus įtariamojo portreto neturime. Nukentėjusioji labai išsigando. Ji prisimena, kad nuo vyro sklido specifinis, veikiausiai benamiams būdingas tvaikas", – pasakojo Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Nusikaltimą prieš vaiką tirti ėmęsi pareigūnai tikėjosi, kad daugiau paaiškės peržiūrėjus mieste įrengtas vaizdo kameras, tikėtasi visuomenės pagalbos, turėta vilčių, kad atsiras mergaitės telefonas ir kuprinė.

Ji prisimena, kad nuo vyro sklido specifinis, veikiausiai benamiams būdingas tvaikas.

Pareigūnai vylėsi, jog atsigavusi nuo patirto streso mergaitė namiškiams papasakos daugiau įvykio detalių, smulkiau apibūdins skriaudiką, prisimins, kur bėgo, ką pakeliui matė arba sutiko.

Pasak A.Motuzo, šis įvykis gali būti vienas tų nedažnų atvejų, kai tikroji tiesa išaiškėja ne sekant karštais pėdsakais, o tik gerokai vėliau.

Rado smurto pėdsakų

Kol kas pareigūnai neabejoja, kad mergaitė patyrė smurtą. Ji labai detaliai apibūdino savo potyrius susidūrus su užpuoliku.

Vaikas tikrai patyrė smurtą – ant kūno būta nubrozdinimų ir kraujosruvų.

Mergaitės telefonas nebuvo vertingas. Paskutinis jo signalas užfiksuotas kažkur geležinkelio stoties rajone.

Iki šiol telefonas įjungtas nebuvo. Gali būti, kad jis išsikrovė ar buvo tiesiog sunaikintas.

Dubysos gatvėje, netoli parduotuvės "Šilas", pareigūnai rado nukentėjusiosios kuprinę.

Vis dar aiškinamasi, kokiomis gatvėmis mergaitė bėgo nuo užpuoliko, kur galėjo slėptis ir kodėl namo grįžo taip vėlai.

Nepilnametės pasakojimas, tikėtina, dėl patirto streso, yra nevientisas, šioje istorijoje vis dar yra daugybė klausimų, į kuriuos nerandama atsakymų.

Pasakojime – tamsios dėmės

Pareigūnai linkę tikėti mergaite, panašu, kad kai kurie tos nakties įvykiai jai tiesiog išsitrynė iš atminties, todėl ji ir negali atsakyti į nemažą dalį klausimų.

Stebina itin plati nukentėjusiosios judėjimo geografija.

Vaikas prisimena po išpuolio nuklydusi į Ligoninės gatvę, bėgusi Mokyklos gatvės tiltu, pasukusi į Rumpiškės gatvę, klaidžiojusi kiemais, kažkur slėpėsi.

Esama žinių, kad mergaitė buvo nubėgusi iki prekybos centro "Depo", nors jos namai yra kur kas arčiau centro.

Kai kurios aplinkybės nepalankios tyrėjams, mat vėliu paros metu prekybos centro teritorijos apšvietimas sumažinamas, tad vaizdo kameros galėjo prietemoje vaiko neužfiksuoti.

Svarstoma, kaip sudėlioti trūkstamas įvykio grandis.

Tyrėjams vis dar būtų naudinga visuomenės pagalba.

Ši istorija sukrėtė daugybę vaikus auginančių klaipėdiečių, jiems tai – paskatinimas net ūgtelėjusias atžalas palydėti iki sporto salių ar būrelių ir pasitikti juos grįžtančius.

Be to, šis pavyzdys dar kartą verčia tėvus kalbėtis su atžalomis, mokyti saugaus elgesio kilus pavojui, raginti juos ieškoti suaugusiųjų pagalbos.