Klaipėdietė vos nepakliuvo ant gudrių sukčių kabliuko. Moteris nustėro gavusi policijos pranešimą, kad yra kaltinama pornografijos platinimu ir kitais nusikaltimais. Ji taip skubėjo sumokėti baudą, kad jai įtarimų nesukėlė, jog prašoma atsiskaityti ne pinigais, o vadinamaisiais vaučeriais.

Žadėjo blokuoti kompiuterį

30 metų klaipėdietė ant sukčių kabliuko vos neužkibo priešpaskutinę praėjusių metų dieną. Atostogaujanti moteris naršė viename naujienų internetiniame portale.

Pasak klaipėdietės, svetainėje ėmė atsirasti neaiškios reklamos. Moteris tvirtino, kad taip kartais nutikdavo, tačiau ją uždarydavo ir tiek, nežiūrėdama, kas parašyta.

Tačiau šį kartą kompiuterio ekrane atsidaręs langas prikaustė dėmesį: "Gal dėl to, kad užstrigo kompiuteris?" – prisiminė klaipėdietė.

Atsidariusiame lange buvo pranešimas neva iš policijos. Pasak moters, raudonomis raidėmis buvo parašyta, kad žiniatinklio naršyklė bus užblokuota saugumo sumetimais dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Pabrėžta, kad visi veiksmai, atlikti šiuo personaliniu kompiuteriu, yra užfiksuoti.

Kaltinimai labai išgąsdino

Pranešime vartotojai buvo pateikta daugybė kaltinimų, kurie jai sukėlė baimę.

Pirmiausia klaipėdietė esą įtariama uždrausto turinio pornografinės medžiagos platinimu arba žiūrėjimu bei saugojimu. Skliausteliuose buvo patikslinta: "vaikų pornografija, zoofilija, prievartavimas".

Antrasis kaltinimas – Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pažeidimas. Patikslinta, kad tai piratinės muzikos, video-, nesankcionuotos programinės įrangos siuntimas.

Taip pat buvo nurodyta, kad iš kompiuterio buvo atlikta nesankcionuota prieiga prie visuomenei uždaros informacijos ir valstybei svarbios informacijos interneto tinkle.

Interneto vartotoja kaltinta ir dėl masinių brukalų atakų.

"Perskaičiau ir nustėrau – kaltinimai labai išgąsdino. Vis dėlto pagalvojau, kad kai kurie iš jų – visiška nesąmonė. Suprantama, parsisiunčiu vieną kitą filmą pasižiūrėti, bet pornografijos tikrai ne", – pasakojo klaipėdietė.

Bijojo netekti kompiuterio

Pasak moters, rimtumo šiam pranešimui suteikė tai, kad prie kiekvieno pažeidimo buvo smulkmeniškai nurodyta pažeistų kodekso straipsnių numeriai ir kokios baudos už tai gresia.

Taip pat buvo nurodyta, kad kompiuteris yra Klaipėdoje ir pateiktas jo IP adresas.

"Viskas tikrai atrodė rimta. Šone buvo parašyta "Interpol police". Gal taip nebūčiau sureagavusi, tačiau pastaruoju metu visur tik ir kalbama, kaip kovojama su piratinių filmų, muzikos siuntimu, kaip surandami pažeidėjai, kaip gerėja tokių nusikaltimų ištyrimas", – pasakojo klaipėdietė.

Pasak moters, susimąstyti privertė ir vieno pažįstamo patirtis. Vyras parašė neigiamą komentarą po vienu straipsniu. Publikacijos herojus kreipėsi į policiją ir iš moters pažįstamo policija laikinai paėmė kompiuterį tyrimui.

"Išgąsdino grasinimai, kad už išvardytus pažeidimus man bus iškelta baudžiamoji byla. Pagalvojau, kad tikrai nenoriu tokių nemalonumų. Bijojau netekti ir kompiuterio. Juolab kad pranešime buvo nurodyta, jog to galima išvengti", – dėstė moteris.

Nurodė, kur pirkti

Pranešime nurodyta, kad per 48 val. galima susimokėti baudą, kuri siekia 300 litų. Tačiau baudą prašoma sumokėti ne nacionaline valiuta, o PaySafeCard vaučeriais – išankstinio mokėjimo čekiais.

Nurodyta, kad sumokėjus baudą pinigai bus įskaityti į valstybės sąskaitą ir naršyklės blokavimas per 24 val. bus panaikintas. Pabrėžta, kad reikia įvesti tikslius vaučerių kodus ir po apmokėjimo jų neišgryninti.

Taip pat įspėjama, kad įvedus klaidingus kodus ar pabandžius juos anuliuoti po apmokėjimo, prie kitų kaltinimų prisidės ir sukčiavimas. Taip pat nurodyta, kas gresia už tai.

Kad vartotojui būtų lengviau susiorientuoti, pateikta, kur galima įsigyti minėtus vaučerius: prekybos centruose, tabako parduotuvėse ir "Perlo" terminaluose.

"Nesu iš lengvatikių, tačiau kažkaip susisuko protas. Puoliau ieškoti, kur galima nusipirkti tų vaučerių Klaipėdoje, kad greičiau sumokėčiau baudą. Nieko apie juos nebuvau girdėjusi", – atsiduso moteris.

Išgelbėjo draugės skambutis

Pasak klaipėdietės, iš pradžių ji nuėjo į arčiausiai esantį "Perlo" terminalą, tačiau pardavėja pasakė, kad čia vaučerių neparduoda. Kita darbuotoja aiškino, kad apie tokius nėra nieko girdėjusi.

"Išsiaiškinau, kad jais prekiaujama viename prekybos centre esančiame terminale. Nors siautė baisi pūga, trenkiausi per pusę miesto, kad jų įsigyčiau. Sumokėjau 300 litų ir gavau tokį pat, kaip loterijos bilietas, lapelį su kodu. Norėjau kuo greičiau grįžti ir viską sutvarkyti, tačiau dar turėjau susitikimą", – tvirtino moteris.

Po kelių valandų, važiuojant namo, klaipėdietei paskambino draugė. Moteris pasiguodė, kad pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Draugei pranešimas iš karto sukėlė įtarimų.

"Ji pasakė, kad jokiu būdu niekam nesiųsčiau kodo. Tvirtino, kad čia gali būti sukčiai. Draugė atkreipė dėmesį, kad baudų vaučeriais tikrai negalima susimokėti", – pasakojo moteris.

Skambino ir į policiją

Pasak klaipėdietės, draugė davė pakalbėti ir su savo antrąja puse, kuris nusimano technologijose. Šis paaiškino, kad minėti vaučeriai skirti atsiskaityti internetinėse parduotuvėse. Teigė, kad nusiuntusi kodą moteris tik kažkam papildys sąskaitą.

Lietuvoje galima įsigyti 20, 50, 100 ir 300 litų nominalų vaučerius. Didesniems pirkiniams siūloma sujungti čekius. Matyt, būtent dėl to sukčiai nurodė, kad baudos dydis 300 litų.

Klaipėdietė džiaugėsi, kad jai laiku paskambino draugė ir nepatyrė nuostolių. Juolab kad apie situaciją, į kurią pateko, žadėjo niekam nepasakoti.

"Buvo gėda. Gerai, kad viskas taip baigėsi. Tai buvo tarsi naujametė dovana. Uždirbu tikrai nedaug. 300 litų man dideli pinigai", – tvirtino moteris.

Tačiau klaipėdietė neslėpė, kad net ir po pokalbio su drauge nerimo liko. Moteris paskambino į policiją.

"Pareigūnui nupasakojau visą situaciją. Paklausiau, ar man tikrai nėra iškelta baudžiamoji byla. Šis nuramino, kad tikrai ne", – prisiminė moteris.

Bando atgauti pinigus

Klaipėdietė dar kartą perskaitė ir pranešimą, kuris tarsi iš niekur atsirado jos kompiuterio ekrane. Pasak moters, jame buvo daug gramatikos ir skyrybos klaidų.

"Neįsivaizduoju, kaip galėjau taip rimtai vertinti šį pranešimą", – teigė klaipėdietė.

Į sukčių pinkles vos neįviliota moteris tvirtino, kad internetinėse parduotuvėse apsipirkinėja retai. Ji pradėjo galvoti, kaip atgauti savo 300 litų.

"Bandžiau eiti į vietą, kur pirkau vaučerius. Darbuotoja pasakė, kad jie tik paslaugos teikėjai – prekiauja, bet negrynina. Ji negalėjo pasakyti, kur tai galima padaryti. Susiradau kompaniją, kuri platina tuos vaučerius Lietuvoje. Žadėjo grąžinti man pinigus. Dabar laukiu", – pasakojo moteris.

Naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos kriminalinės policijos biuras apie virusą, kuris skirtas apgaule išvilioti pinigus iš kompiuterių savininkų, prisidengiant Lietuvos teisėsaugos įstaigų vardu, pirmą pranešimą buvo išplatinęs pernai sausį.

Nurodyta, kad virusas "užrakina" užkrėstą kompiuterį, o jo savininkui parodo pranešimą su Lietuvos teisėsaugos įstaigų simbolika ir melagingu pranešimu.

Pastarajame nurodyta, kad įrenginys užblokuotas dėl neva padarytų teisės pažeidimų. Vartotojo prašoma sumokėti 300 litų dydžio baudą, kad kompiuterio blokavimas būtų panaikintas.

Gyventojai buvo įspėjami, kad tokie atvejai yra pasikėsinimas sukčiauti ir patariama jokiu būdu nepervedinėti pinigų nusikaltėliams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla tvirtino, kad policija nėra gavusi pranešimų, kad taip būtų nukentėję uostamiesčio gyventojai.

"Galbūt kai kas ir nukentėjo, bet nesikreipė į policiją", – komentavo atstovas.

Institucijos taip nesielgia

Anot A.Strumylos, naršant internete reikia būti labai atsargiems. Šioje erdvėje netrūksta nusikaltimų ir jų skaičius auga visame pasaulyje. Žmonės, pastebėję tokias veikas, gali pranešti policijai.

Nusikaltimams elektroninėje erdvėje skiriamas vis didesnis dėmesys ir Lietuvoje.

A.Strumyla atkreipė dėmesį, kad nei policija, nei kitos valstybinės institucijos baudų neprašo susimokėti kažkokiais vaučeriais.

Jei žmogus įtariamas pažeidimu ar nusikalstama veika, su juo susisiekiama oficialiai: išsiunčiamas registruotas pranešimas paštu, pas jį atvyksta policijos pareigūnai, turintys pažymėjimus.

"Internetu tokie dalykai nėra daromi. Nė viena institucija taip nesielgia", – pabrėžė atstovas.

Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje, Plungėje ir Rietave buvo išaiškinta 82 proc. visų sukčiavimo atvejų. Tai vienas geriausių rezultatų šalyje.

A.Strumyla pasakojo, kad dauguma pranešimų apie nusikaltimus elektroninėje erdvėje yra elementarūs. Žmonės kažką pirko, sumokėjo pinigus, o prekės negavo. Dar dažnesni atvejai, kai pinigus išvilioja telefoniniai sukčiai.

"Kai seni žmonės atiduoda pinigus ar padiktuoja elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, nėra taip keista. Dažnai jie nelabai gaudosi situacijoje. Tačiau kai taip nutinka verslininkams, kurie viską žino, stebina", – komentavo atstovas.

A.Strumyla pabrėžė, kad nusikaltėliai yra labai išradingi. Ypač tie, kurie sėdi kalėjime ir neturi, ką veikti. Sukčiavimas jiems yra laisvalaikio praleidimo būdas.