Prie kryžiaus – gyvas fakelas

Klaipėdoje 2000-ieji prasidėjo siaubingu įvykiu.

Minios žmonių tąnakt susirinko Atgimimo aikštėje. Visi tikėjosi pamatyti išskirtinius fejerverkus.

Daugelis atsinešė maišus, iš kurių traukė gėrimus, vaišino vieni kitus, juose tilpo ir petardos. Žmonės buvo susiruošę nustebinti aplinkinius šventine pirotechnika.

Poškėjo tiesiog po kojomis. Vyresnieji ir šeimos su vaikais dar gerokai iki vidurnakčio ėmė žvalgytis, kur rasti saugesnę vietą.

Nemažai žmonių pasitraukė į Danės skverą. Ši vieta buvo ryškiai apšviesta, bet kartu kiek atokesnė.

Kelios minutės prieš tūkstantmečio pradžią pradėjo griaudėti užtaisai.

Arčiau tilto ir Muzikinio teatro susirinkę žmonės nukreipė akis į žmonių būrelį, stovintį netoli kryžiaus.

Tai, ką jie pamatė, buvo sunku suvokti protu – moteriai į nugarą pataikė signalinė raketa ir degino ją gyvą.

Artimieji bandė sniegu gesinti skaisčiai raudoną šviesulį moters nugaroje, bet sukurtas skaisčiai degti net ir vandenyje užtaisas buvo galingesnis.

Bejėgiai kaip nors padėti siaubingai sužeistai moteriai, žmonės stebėjo kraują stingdantį vaizdą skaičiuodami jau nebe pirmąsias naujųjų metų akimirkas, o laiką iki pagalbos atvykimo.

Po kelių minučių pasigirdo greitosios sirenos, per minią prasibrovę medikai išnešė leisgyvę moterį, bet jos gyvybės išgelbėti nepavyko. Raketa išdegino aukai plaučius.

Vėliau tapo žinoma, kad brandaus amžiaus moteris nenorėjo eiti iš namų, pažadėtų ypatingų fejerverkų stebėti ją išsivedė suaugę vaikai.

Kas tada galėjo žinoti, kad viskas taip siaubingai baigsis?

Policija pradėjo tyrimą, nustatė, kad signalinė raketa atskriejo iš kitapus upės, tačiau iki šiol neišaiškino, koks niekšas paleido žūtį lėmusį šūvį.

Siautėjo maniakas?

Praėjo ketveri metai, ir šiurpi istorija pasikartojo. Pasitinkant 2004-uosius Naujųjų naktį žmonių minioje paleista raketa perskriejo upę, smigo 54-erių moteriai į krūtinę ir sprogo.

Moters gyvybė ruseno dar keturias paras. Šventės įspūdį turėjęs sukelti užtaisas sužalojo moteriai širdį, plautį, sulaužė kelis šonkaulius, raketos skeveldros sudraskė jai kairiąją ranką.

Šešias valandas operavę nukentėjusiąją medikai neteikė šeimos nariams vilčių. Sužalojimai buvo mirtini.

Mieste netrukus pasklido gandas apie maniaką, kuris naujametėmis naktimis ieško aukų ir žudo jas signalinėmis raketomis.

Policijos tyrimas, kaip ir pirmuoju atveju, buvo bevaisis. Kas atsakingas už dviejų žmonių žūtį, liko neišaiškinta.

Nepadėjo nė raginimas anonimiškai pranešti apie šių nelaimių kaltininkus.

Petarda skriejo pro pat veidą

Po 2004-ųjų naujametės tragedijos Klaipėdos valdžia ne juokais sunerimo ir siekė teisiniais būdais sutramdyti signalinių raketų šaudymą per šventes.

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas tada buvo tarybos sekretorius ir pamena, kad savivaldybės taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl šio reikalo.

Ir tuomet esą Klaipėdos iniciatyva šalies mastu buvo keičiami teisės aktai, buvo uždraustos signalinės raketos, nes iki tol jų šaudymo ne pagal paskirtį niekas nekontroliavo.

"Prisimenu, tada mes gyvenome senamiestyje, ir baisiausia per Naujųjų sutikimą būdavo Atgimimo ir Teatro aikštėse. Labai gražu, labai įdomu, bet jausmas toks, kaip fronto linijoje, – grįždavome namo susilenkę. Eidavome ir galvodavome: liksime gyvi ar ne. Buvo atvejis, kai viena petarda praskrido mano sūnui pro pat veidą", – teigė A.Šulcas.

Sprogmuo padegė gimnaziją

Pirmąją šių (2016-ųjų) valandą deganti petarda, o gal signalinė raketa nukrito ant E.Balsio menų gimnazijos stogo ir sukėlė gaisrą.

Atvira liepsna apgadino senojo Gedminų dvaro stogą, ugnis išplito per kelis pastato aukštus. Gaisro gesinti atskubėjo didelės uostamiesčio ugniagesių pajėgos.

Pastatas nukentėjo ne tik nuo liepsnos, bet ir nuo vandens jį gesinant.

Vėliau buvę ir esami gimnazijos mokiniai rengė ne vieną labdaros koncertą ir rinko pinigus remontui. Gaisro padaryta žala siekė 24 tūkst. eurų.

Gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius džiaugėsi sulaukęs paramos, bet kartu nuogąstavo dėl kažkieno neapdairiai susprogdintos petardos, kuri padarė tiek žalos.

Paskelbė nešaudymo zona

Šiemet šventiniu laikotarpiu pirmąkart istorijoje Klaipėdos Teatro aikštė paskelbta "nešaudymo zona".

To miesto valdžios paprašė renginių organizatoriai.

"Kreipėmės į savivaldybę ir paprašėme, kad Teatro aikštė būtų laikinai paskelbta zona be buitinės pirotechnikos. Tai įteisinta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo nustatytos ribos ir laikas, kada aikštėje nebus galima naudoti buitinės pirotechnikos. Šito prireikė dėl to, kad kaskart po Naujųjų sutikimo netildavo atgarsiai, jog čia per šventes yra nesaugu, kad šeimos su vaikais vengia eiti į aikštę, nes šaudo kas ką turi ir kas kaip moka", – pasakojo viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Dauguma klaipėdiečių dėl to miesto užsakytus fejerverkus stebėdavo ne Teatro aikštėje, bet kitose senamiesčio erdvėse, kur rasdavo saugesnę vietą.

Šiemet Teatro aikštė papuošta išskirtine brangiai kainavusia prancūzų menininko Jacqueso Rivalio instaliacija "I Love Klaipėda".

Nekontroliuojamai sprogdinama pirotechnika yra pavojinga šiai puošmenai.

"Todėl iniciatyva "Nešaudymo zona" kilo dėl žmonių, taip pat ir aikštės papuošimų saugumo. Ir džiaugiamės, kad ją palaikė tiek miesto valdžia, tiek policija. Galbūt kada nors ateityje pirotechniką pas mus pakeis lazeriai ar 3D technologijos", – vylėsi D.Grikšaitė.

Pirotechnikos paklausa išaugo

Signalinių raketų, kurios skirtos laivų pirmosios pagalbos rinkiniui ir kuriomis uždrausta šaudyti ne pagal paskirtį, galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, net jei neturi jokio laivo.

Rankinė signalinė raketa kainuoja 8,5 euro, parašiutinė signalinė raketa – 29 eurai, signalinio pistoleto su 6 šoviniais kaina 96 eurai.

"Prieš pat Naujuosius metus mūsų parduotuvėse signalinių raketų nebeliko. Nedaug jų ir atsivežame, nes jos yra riboto galiojimo. Ar jas perka tik laivininkai, nežinome", – sakė vienos parduotuvės atstovė Jurgita.

Saugu – už 50 metrų

Be to, ir fejerverkai yra raketų tipo, jie – patys pavojingiausi.

Dažniausiai neišvengiama žalos, kai iššaunamas netinkamai pritvirtintas fejerverkų užtaisas.

Būna, kad vadinamoji raketa įstatoma į tuščią butelį, kuris gali apvirsti papūtus net silpnam vėjui, o tada sprogmuo gali nuskristi ir driokstelėti ant žemės.

Kartais žmonės smeigia "raketas" į žemę ar sniegą, tačiau per stipriai įsmeigta ji gali nepakilti ir sprogti ant žemės.

Šaudant pirotechniką būtina laikytis saugaus atstumo – 50 ir daugiau metrų.

Kategoriškai nerekomenduojama leisti fejeverkus didelio žmonių susibūrimo vietose.

Komentaras

Vaidas Zbarauskas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininkas

Signalinis ginklas yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, skirtiems garsui bei šviesos signalui sukurti. Jis priskiriamas D kategorijos ginklams, kuriuos įsigyti specialaus leidimo nereikia. Kiekvienas, sulaukęs 18 metų ir parduotuvėje pateikęs amžių įrodantį dokumentą, gali jį įsigyti. Šios kategorijos ginklų registruoti nereikia. Tokiais ginklais prekiauti gali tik parduotuvės, turinčios šiai veiklai būtiną licenciją. Signaliniai ginklai nėra populiarūs, net specializuotos parduotuvės ne visos imasi prekiauti tokiais ginklais, nes jų galiojimo laikas yra ribotas. Signalinės raketos dega, kol sudega. Jos dažniausiai naudojamos laivuose kaip gelbėjimo priemonės.

Džiaugsmas virto tragedija

Sutinkant 2011-uosius, Naujųjų metų išvakarėse ir šventinę naktį Lietuvoje sprogusios petardos sužalojo 20 žmonių.

Vienas jų – 42 m. klaipėdietis. Nukentėjusysis dėl rankos piršto atviro lūžio buvo paguldytas į ligoninę.

Tą pačią naktį nuo petardos nukentėjo ir Palangoje Naujuosius sutikusi 20-metė mergina, kuri medikams paaiškino, jog buvo sužalota, kai netoli jos sprogo petarda. Merginai diagnozuotas pirmojo laipsnio akies nudegimas.

Taip pat pro balkonus ir langus į namus įlėkusios petardos šalyje tuokart sukėlė keturis gaisrus, tačiau juos pavyko greitai užgesinti.

Pasitinkant 2012-uosius pirotechnikos priemonėmis buvo sužalotas 21 žmogus. Viena petarda sprogo vaiko rankose.

2013 m. prieš pat Naujųjų sutikimą Šilutėje užsidegė pirmojo aukšto balkone buvęs vaikiškas vežimėlis. Kūdikio jame tuo metu nebuvo. Balkono langas buvo praviras. Pro šalį ėję paaugliai į balkoną įmetė petardą. Bute buvęs gyventojas puolė gesinti gaisrą. Vyriškis liepsnas užgesino savo jėgomis.

Lygiai prieš metus skaudi nelaimė įvyko Vilkaviškio rajone, kai, bandant uždegti fejerverko knatą, 29-erių metų vyrui rankose sprogo galingas sprogmuo. Žmogui nutraukta ranka, o po dviejų valandų jis nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.

Nukentėjo ir šio vyro draugas, jis dėl veido ir rankų apdegimo buvo nuvežtas į ligoninę.

Per 2016-ųjų sutikimą sprogusios petardos šalyje sužeidė 10 žmonių.