Paveikslą už 500 eurų parduoti panoręs žmogus sulaukė suinteresuoto asmens dėmesio.

Menamas pirkėjas patikino, kad tikrai pirks meno kūrinį, ir net atsiuntė QR kodą kurjeriui užsakyti.

Į policiją nukentėjęs asmuo kreipėsi tik po 10 dienų, kai suprato, kad iš jo banko sąskaitos dingo 435 eurai.

Šio nusikaltimo tyrimo ėmėsi Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų padalinio pareigūnai.

Kaip teigė šio skyriaus vadovė Jurgita Jonutienė, sukčiai paprastai teigia, kad siunčiamas QR kodas yra kurjerių tarnybos.

Iš tiesų, tiek nuoroda, tiek QR kodas būna suklastoti, juos sukurti turint tam tikrą programėlę visiškai nesunku ir nedraudžiama.

Apgavystės esmė ta, kad auka mano skenuojantis kurjerių kodą, o iš tiesų tai – apgavikų kodas, kuriuo siekiama prisijungti prie aukos banko sąskaitos.

Pareigūnės teigimu, didžioji žmonių klaida, kad, norėdami parduoti daiktą, jie imasi rūpintis kurjeriais. Juk tai turi daryti perkantysis.

Kitas labai svarbus dalykas – norėdami gauti pinigus už parduodamą daiktą, žmonės suveda savo kortelės duomenis: numerį, galiojimo laiką ir tris individualius skaičius.

„Iš tiesų parduodantis žmogus pirkėjui turėtų viso labo nurodyti savo banko sąskaitos numerį ir nieko daugiau. Tiesa, yra galimybė pirkti kortele, bet tada kortelės duomenų nereikia palikti įrenginio atmintyje. Naudodamiesi šiais trimis kortelės duomenimis sukčiai svetima kortele apmoka savo pirkinius ar sumoka už paslaugas. Sukčiai ne visada iššluoja visus banko sąskaitoje esančius pinigus, nes juos riboja limitai. Svetimais pinigais įgytos prekės ar paslaugos gavėjas paprastai būna užsienyje“, – pasakojo pareigūnė.

J. Jonutienė dar kartą akcentavo, kad parduodantis daiktą žmogus neturi rūpintis kurjerių paslauga, tai – perkančiojo reikalas.

Panašūs nusikaltimai – šių dienų kasdienybė, kiekvieną dieną Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos pareigūnai sulaukia ne vieno panašaus pareiškimo.

Tokie nusikaltimai pasipylė 2021 metais, o aukų pinigai keliauja į visas pasaulio šalis.